Istorinė technologijų paroda
Jei jūsų paklausų, kiek seniai žmonės naudoja technologijas – ką pasakytumėte? 100, 200 metų? Nuo Pramonės perversmo? Gutenbergo spausdinimo mašinos išradimo? Teisingas atsakymas būtų – turbūt nuo tada, kai žmogus vadinasi žmogumi. Tai yra – kažkur apie 3,3 mln. metų, kai dabartinėje Kenijoje kažkoks genijus atrado, kad tinkamai apskaldyti akmenys kiek palengvina gyvenimą, nes tokiais lengviau ir antilopę nudaužti, ir mėsą nuo jos kaulų nusigramdyti.
Pirmoji IFA – vertinant šiuolaikinių technologijų išsivystymo atžvilgiu – prasidėjo gal ir ne akmens amžiuje, bet, sakykime, kažkur daugmaž moderniųjų technologijų viduramžiais. Kaip išduoda pats vokiškasis pavadinimas „Internationale Funkausstellung Berlin – ir kas reiškia „Tarptautinę Radijo parodą Berlyne“ – 1924 m. paroda buvo skirta pristatyti radijo gaminiams – o radijas tuo metu buvo kylanti masinės informacijos priemonė, galbūt net svarbesnė už šiuolaikinį internetą. 1931 m. Vokietijos fizikas ir išradėjas Manfredas fon Ardenne’as čia jau pirmą kartą pasauliui pristatė pilnai elektroninę televizijos sistemą, kurioje katodinių spindulių vamzdis buvo naudojamas tiek perdavimui (naudojant skenuojamą vaizdą, o ne kamerą), tiek priėmimui.
Skaičiuojama, kad savo piką IFA buvo pasiekusi 2015 m.: tada 1645 gamintojų produktus apžiūrėjo apie 245 000 lankytojų.
Susiję straipsniai
O šiemet vykdamas į parodą, šiek tiek baiminausi, kad ji bus užgožta ir užversta tuo, kuo dabar užgožtas ir užverstas yra visas pasaulis: dirbtiniu intelektu. Bet štai siurprizas – taip nenutiko!
DI vizija
Ne, su DI reikalais IFA susitvarkė puikiai: taip, jis jau yra visur, pradedant šaldytuvais ir baigiant paukščių lesyklėlėmis, bet parodoje juo pernelyg piktnaudžiaujama nebuvo: santrumpa „AI“ buvo matyti gal net mažiau nei 10 proc. visų stendų. Tad galima sakyti, beveik stebuklas – parodoje ir technologijų naujovės, ir šioks toks poilsis nuo DI lavinos.
O patį DI ir jo taikymo galimybes ko gero išsamiausiai savo paviljone pristatė „Samsung“ – nors kaip spaudos konferencijoje ironizavo pats šios bendrovės inžinierius Benjaminas Braunas, kad iki jo užlipimo į sceną DI buvo paminėtas jau 91 kartą, vis dėlto buvo ne šiaip švaistomasi madinga dviejų raidžių santrumpa, bet kalbama apie šios technologijos pritaikymą vartotojo kasdienybėje ir buitinėje elektronikoje.
Savo stende „Samsung“ į DI pažvelgė holistiškai: pristatė koncepciją „AI Home“, paremtą aplinkos jutikliais ir mokymosi galimybėmis, siekiant vartotojui pateikti asmeniškai pritaikytus sprendimus. Anot bendrovės atstovų, kompanijos tikslas yra sukurti namus, kurie supranta vartotoją ir prisitaiko prie jo, supaprastindami kasdienį gyvenimą. To siekiama DI integruojant į įrenginius, siekiant pagerinti patogumą, priežiūrą, energijos efektyvumą ir saugumą namų aplinkoje.
„Mes pereiname nuo įrenginių, kuriuos valdote, prie įrenginių, kurie jus supranta ir prisitaiko prie jūsų. Kai galvoju, kur šis pokytis yra svarbiausias, man visada į galvą ateina namai, – renginyje kalbėjo bendrovės Skaitmeninių įrenginių vadovas Cheolgi Kimas. – Tai namai, kurie mokosi mūsų įpročių, pageidavimų, ritmo, tai pagalbininkas, dirbantis foniniame režime ir padedantis sumažinti didelę psichologinę naštą, su kuria visi susiduriame. Tai žinojimas, kad vaikai yra saugūs ir jaučiasi patogiai. Ir net naminiai gyvūnai, kai mūsų nėra šalia.“
Bendrovės vizija – visi įrenginiai (išmanusis šaldytuvas, išmanioji skalbyklė, išmanioji indaplovė, išmanioji lempa, išmaniosios žaliuzės, išmanusis oro kondicionierius, išmanusis telefonas ir visa kita išmanioji velniava) veikia vienoje ekosistemoje, mokosi savo vartotojų įpročių ir stengiasi adaptuoti gyvenamąją erdvę vartotojo patogumui. Pavyzdžiui – atėjus statistiniam vartotojo miego laikui, apšvietimas namie sumažėja, temperatūra nukrenta kokiu laipsniu (mes geriau užmiegame ir miegame esant žemesnei temperatūrai). Artėja laikas busti – po truputį ima vertis žaliuzės, atsargiai (be šoko) įsijungia muzika ar televizorius. Ir visa tai – be paties vartotojo įsikišimo, o tiesiog apdorojant vartotojo duomenis (kam ir pasitelkiamas DI).
Savo paviljone „Samsung“ pristatė ne vien išmaniųjų namų kryptį, bet ir pademonstravo naujausias savo technologijas – pavyzdžiui, permatomus „microLED“ ekranus, itin tikslų spalvų atkūrimą žadantį, mažiau nei 100 mikrometrų dydžio LED švietiklį „Micro RGB“ ir jo pagrindu kuriamus televizorius, taip pat „Vision AI“ sistemą, apimančią tiek vaizdo/garso optimizavimą pagal kintančias sąlygas (rytas/diena/vakaras), tiek kontekstines paslaugas, valdomas balsu („ei, surask man receptą šito patiekalo, apie kurį šiame epizode kalba Jamie Oliveris“). Panašiai kaip koks jau mums įprastas „Gemini“ ar „ChatGPT“, bet įdiegtas į televizorių.
Beje, „Samsung“ dirba ne tik su „Gemini“, bet ir su „Copilot“ bei „Perplexity“. Ar bent žada dirbti.
Dideli ir maži IFA stebuklai
Tačiau žinoma, IFA – ne tik „Samsung“ (nors pastaroji bendrovė ten turėjo didžiausią erdvę, užėmusią didžiąją dalį Berlyno „City Cube“ paviljono). Kaip minėta, šiemetinė IFA turėjo apie 1900 dalyvių, tad buvo galima pamatyti tikrai įspūdingą kiekį išradimų, produktų ar paslaugų. O kas įstrigo labiausiai?
Visose technologijų parodose (IFA, CES, MWC) šiais laikais skiriama dėmesio miesto transportui. Kai kurios kompanijos eina gana paprastu keliu: pristato kokį nors skraidančio aparato muliažą, pažadėdami, kad va taip kokiame nors Dubajuje jau tuoj tuoj atrodys oro taksi – ir visi laimingi (o ypač – jei dar ir į tokį muliažą įlipt leidžia). Visgi šiemetinėje IFA įdomiau atrodė vokiečių kompanija „MOC Simulation Services“ – ji nesiūlo plastmasinių muliažų su besisukančiais propeleriais, bet pasistačiusi nediduką skrydžio simuliatorių, reklamavo savo paslaugas, tarp kurių ir simuliacinės aplinkos oro taksi operatoriams (pilotams) kūrimas. Ar ir kitų skrydžių simuliacijų kūrimas. Kitaip tariant – realus pasiruošimas inovatyviai transporto rūšiai.
O kalbant apie labiau tradicinį transportą – šiemet IFA jį atstovavo Dubajuje įsikūrusi kompanija „Astraux“, pristačiusi mažiuką miesto elektromobiliuką „ASTRAUX Mini EV“, kainuojantį apie 7000 JAV dol. Sužavėti galimus klientus kūrėjai bandė ne tik „Fiat Multipla“ šiek tiek primenančiu dizainu, bet ir integruota pramogų sistema, kuri apima karaoke (kad būtų ką veikti stovint kamščiuose?), specializuotą interjero šviesą (angl. ambient lightning), ir dar „party car“ režimą (kad ir kas tai bebūtų). Skamba ne itin rimtai, bet teigiama, kad jau sulaukta 30 000 tokių elektromobiliukų užsakymų.
Žinoma, parodoje netrūko robotų. Pačių įvairiausių – skirtų žaisti šachmatais, pasiruošusių lošti „Go“, rūšiuojančių skalbinius, humanoidinių, šuninoidinių, na ir žinoma – tradicinis „Nao“ robotukų futbolas, keliantis šypseną savo žaidimo tempu – reikia prisiminti, kad „Nao“ robotukai juda gal iki kokio pusmetrio per minutę greičiu, tad sulaukti, kol bus įmuštas įvartis – visai nemenkos kantrybės reikalas. Bet vaizdas – komiškas ir žavus.
Beje, IFA’oje daug dėmesio skiriama ne tik robotiniams, bet ir realiems gyvūnams – tiksliau, jiems skirtai techninei įrangai. Bet visokios išmaniosios šėryklos – nors jų dar vis pasitaiko, bet jos jau labiau praeitis (tokie dalykai bandė nustebinti prieš kokius penkerius metus), o dabar judama link išmaniųjų įrenginių patiems augintiniams.
Na, kaip kad žmonės turi išmaniuosius laikrodžius, kurie ten matuoja pulsą, įsotinimą deguonimi, miegą ir visa kita, taip, pavyzdžiui, korėjiečių kompanija „Purrsong“ siūlo „išmanųjį fitneso ir lokacijų sekiklį“, kuris pasitelkęs DI ir akcelerometrą, suteikia galimybę sekti savo augintinio bioparametrus – atlikti kalorijų deginimo analizę, kūno amžiaus įvertinimą, svorio tendencijų nustatymą ir kūno būklės įvertinimą. Kaip skelbia kūrėjai, pasitelkęs DI, prietaisas padeda gyvūnų savininkams anksti identifikuoti neįprastus sveikatos pokyčius, todėl galima imtis aktyvių priemonių, kol problemos nepasunkėjo. Įrenginys taip pat veikia su „Samsung SmartThings Find“.
Kalbant apie gyvūnus – reikia nepamiršti ir paukščių. Lrytas jau yra rašęs apie slovėnų sukurtą išmaniąją lesyklą „BirdBuddy“ – bet ji ir kainuoja apie porą šimtų eurų, o norint papildomų funkcionalumų, dabar jau tenka dar ir papildomai prenumeruoti paslaugas – o štai kinai „VicoSafe“ IFA’oje demonstravo panašaus deklaruojamo funkcionalumo „Bird Cam“ už dvigubai mažesnę kainą.
Išmanumas bei DI skverbiasi ir į daržininkystę. Bet jei ankstesnėse parodose buvo galima pamatyti daugiausia visokias nedidukes augalų auginimo sistemas, skirtas pasistatyti ant palangės ar stalo, tai šiemet IFA savo sistemas pristatinėjęs Nyderlandų startuolis „Grovero“ yra užsimojęs plačiau: siūlo hidroponinius stelažus-spinteles ir rimtesniam augalų auginimui – kiekybės prasme.
Žinoma, masyvumas reiškia ir kainą. Jei visokie išmanūs vazonai kainuoja po kelias dešimtis ar porą šimtų eurų, „Grovero“ stelažas kainuoja jau daugiau nei porą tūkstančių. Bet čia siūloma ne tik „geležis“, bet ir visa programinė įranga, pats bendras sprendimas. Iš esmės pasirenki norimą auginti augalą (pvz. pupą, baziliką, ), pasėji jį į lovelį, įdedi į stelažą, pasirenki programėlėje, ką čia pasėjai – ir prašau, gali bet kuriuo metu, kad ir nuotoliniu būdu stebėti visą augimą, o taip pat gauti pranešimą, kad augalas jau užaugo ir tinkamas vartojimui. Be to, kūrėjai žada ir tokį dalyką, kaip derliaus planavimą – kad pasirenki kalendoriuje norimą derliaus datą, ir auginimą galima vykdyti pagal tai. Tad apibendrinant – žinoma, nepigus, bet vis dėlto visai įdomus sprendimas kokiam restoranui ar tiesiog šviežių žalumynų mėgėjui. Be to, pats įrenginys (su visais augalais jame) atrodo visai estetiškai, tad tinka būti ir interjero detale – be visa ko, žalia spalva juk dar ir ramina!
Na ir žinoma, IFA lūžo nuo visokios smulkiosios vartotojų elektronikos: šiemet čia galima buvo pamatyti ir poros degtukų dėžučių dydžio dviračio pompą, ir išmanųjį ventiliatorių, kuris seka vartotojo buvimo vietą ir yra nuolat atsisukęs į jį („BreezeMotion“), kelioninį batų džiovintuvą, džiovinantį nekarštu oru ir naikinantį bakterijas UV šviesa („BreezeCare“), įvairiai išmanizuotus akinius (su garsiakalbiais kojelėse, su įjungiamu saulės akinių režimu), egzoskeletus, robotinius teniso partnerius, išmanųjį golvo lazdų vežimėlį, kuris golfo lauke pats seka paskui žaidėją – visa tai galima pamatyti šio straipsnio nuotraukų galerijoje.
Lietuviškos pajėgos
Be abejo, parodoje (kaip ir nemažai metų prieš tai) dalyvauja ir įvairios lietuviškos įmonės. Ir smagiausias momentas nutiko su lietuvių startuoliu „Pulsetto“, su kurio atstovais jų stende susiprasti, kad čia yra būtent lietuviška įmonė, pavyko tik po kokių dešimties minučių pokalbio anglų kalba.
„Pulsetto“ šiemet buvo vienintele lietuviška įmone, kuri IFA parodoje siūlė ne tarpininkavimo ar verslo sprendimų paslaugas, bet būtent produktą – savo sukurtą neinvazinį nervo klajoklio stimuliatorių.
Tai – tam tikra antkaklė, kurios kontaktai prisispaudžia prie vartotojo kaklo ir nestipriais elektriniais impulsais stimuliuoja nervą klajoklį. Įrenginys valdomas programėle.
Kūrėjų teigimu, nervo klajoklio stimuliavimas ilgainiui sukuria keletą teigiamų efektų – mažina depresijos simptomus, nerimą, gerina miego kokybę ir mažina streso hormono kortizolio lygį. Teigiama, kad įrenginys yra efektyvesnis už įprastą meditaciją, jogą ar kvėpavimo pratimus – nes jo procedūra nereikalauja papildomo dėmesio ar darbo, sutaupo laiko, stimuliaciją galima atlikti net ir dirbant įvairius darbus.
Tačiau „Pulsetto“ kol kas neturi medicininio prietaiso sertifikato, ir kol kas yra priskiriamas „wellnes“ kategorijai.
Be „Pulsetto“, IFA šiais metais dalyvavo dar trys lietuviškos įmonės: „ACC Distribution“, „Biurteksa“ ir „Biuro ABC“.