Jei atvirai, nesu didelis nešiojamųjų garsiakalbių gerbėjas. Labiausiai todėl, kad mano paties filosofija yra klausytis muzikos taip, kad ji netrukdytų kitiems – o galiausiai tai susiveda į muzikos klausymą per ausines ar ribotoje ir tam skirtoje erdvėje (pavyzdžiui, namuose).
O ypač visam tam jaunimėliui, kuris garsiai leidžia muziką gamtoje, paežerėse ir miškuose, nuoširdžiai linkiu, kad jų aparatūra kuo greičiau sukristų į ežerą, upę ir pelkę. Net jei tie garsiakalbiai ir atitiks IP67 standartą (kaip kad šis bandytas „ULT Field 3“) – net jei aparatas išgyvens, bent jau kurį laiką nesigirdės to triukšmo, kuriam gamtoje elementariai ne vieta.
Be abejo, atvejų, kai nešiojamas garsiakalbis gali būti naudingas, tikrai yra – tą puikiai parodė Lietuvos kultūrininkų protestas, kurio metu buvo pasiūlyta puiki idėja: ten kur esi, sutartą valandą garsiai paleisti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Jūra“. Jau pats ir planavau taip išbandyti maksimalius „ULT Field 3“ gebėjimus paleisdamas pusvalandį trunkančią „Jūrą“ daugiabučių kieme – bet galiausiai būtent tuo metu teko išvykti, ir groti simfoninę poemą autostrados pakelei neatrodė itin prasmingas veiksmas.
Užtat „ULT Field 3“ transportavimui visai patogus. Tiesa, nemenkas – ilgis toks, koks stambesniam vyrukui nuo alkūnės linkio iki riešo, o sveria (su dirželiu) 1,3 kg. Tad ne, čia nėra tas žaisliukas, kurį galėtum įsimesti į rankinuką.
Kaip jau minėta, atitinka IP67, t. y. atsparus vandeniui, dulkėms, rūdims ir smūgiams. Galia – 80 vatų, skelbiama, kad vienu įkrovimu gali veikti iki 24 val. – ar iki 5 val., jei visi aplinkiniai kankinami maksimaliu garsu.
Ant korpuso turi septynis mygtukus: „Įjungti/Išjungti“, „Bluetooth“, „Connect“, „Groti/Pauzė/Atsiliepti į Telefoną“, „Garsiau“ „Tyliau“ ir spalvas kaitaliojantis „Ult“. Pastarasis – nelabai reikalingas, nes tiesiog išjungia žemus dažnius, o be jų „ULT Field 3“ skamba kaip paprasto (ir dar biudžetinės klasės) telefono garsiakalbis. „Connect“, kaip galima suprasti, per funkciją „Party Connect“ leidžia prijungti prie daugiau garsiakalbių ir apšvietimo įrangos – bet kadangi gavau vienintelį tokį garsiakalbį, šito išbandyti nepavyko.
Garsiakalbis gali veikti tiesiog kaip „Bluetooth“ garsiakalbis, bet į telefoną įsidiegus programėlę „Sound Connect“, atsiranda jaunimui turbūt žavių, bet melomanui nelabai reikalingų funkcijų „DJ Control“ – pavyzdžiui, kelios robotiniu balsu ištariamos frazės, keli būgnų semplai, plokštelės sukimo efektas (scratch), iš susižavėjimo šaukiančios minios fonas ir panašiai. Tai gali pasileisti M. K. Čiurlionio „Jūrą“ ar „Mišką“ ir ant viršaus pridėti entuziastingus šūkčiojimus „C’mon!“, „Here we go!“ ar suspausto oro baliono kaukimą. Iš naudingų funkcijų – yra ekvalaizeris. Bet jo neįmanoma išsisaugoti, tad kiekvieną kartą atsidarius teks stumdyti virtualias svirtis iš naujo.
Na o kaip su iš tiesų svarbiausiu dalyku – garso kokybe? Čia turbūt reikėtų prisiminti greičiausiai JAV komiko ir muzikanto Martino Mullo frazę (nes tiksli autorystė vis dėlto nėra žinoma), kad „kalbėti apie muziką yra tas pats, kas šokti apie architektūrą“ – ir adaptuoti ją garso kokybės kontekste. Nes visų mūsų ausys, garso kokybės samprata ir lūkesčiai yra smarkiai skirtingi, ir kažko objektyvaus be laboratorinių tyrimų čia nepasakysi. Bet kalbant subjektyviai – „ULT Field 3“ garso kokybės nelaikyčiau bloga, bet iki tikrai geros man tikrai pritrūko.
Taip, žemi dažniai mums visiems malonūs, ir su jais daug kas skamba geriau, bet šio garsiakalbio atveju man pritrūko garso skaidrumo, aiškumo, kontrastingumo. Viskas tarsi padengta „veltiniu“ žemų dažnių apvalkalu, kuris nuslopina aukštus dažnius, dažnių kontrastą. Tad jei klausoma daug žemų dažnių turinti muzika (pvz. „Meshuggah“ – „Bleed“) – viskas neblogai, jei kontrastingesnė – garsas ne toks jau geras. Pavyzdžiui, pianino bosai skamba puikiai, bet nuo kokios trečios oktavos klausaisi lyg stovėtum už kartoninės ar medžiaginės pertvaros (testavau su Kolumbijos simfoninio orkestro įgrota G. Gershwino „Rhapsody in Blue“).
Apibendrinimas
„Sony ULT Field 3“ – nešiojama „Bluetooth“ kolonėlė, skirta akivaizdžiai jaunimui: galinga, triukšminga, atspari smūgiams. Turi funkcijų, kurių muzikos klausymui iš tiesų nė kiek nereikia. Nors vakarėlyje gal ir smagu. Užtat vienu įkrovimu gali ištverti iki daugmaž paros.
Gana nemaža, bet parduodama su diržu. Tiesa, ne itin ilgu. Gana sunki. Kaina – nuo daugmaž 140 eurų – visai atitinka kokybę: skambesys nėra tobulas, bet jei nesi pernelyg priekabus garsui, klausytis tikrai galima.