Laimei, strategiškai pasirinktos programėlės išmaniajame telefone padeda sumažinti riziką tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu.
Pristatome svarbiausias programėles, kurios padės saugiai tvarkyti slaptažodžius, prisijungimus ir susirašinėjimą bei stebėti, ar jūsų įrenginiai veikia saugiai.
TOP programėlės
Baltimax vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis pabrėžia, kad tinkamai pasirinktos programėlės gali ženkliai sumažinti riziką tapti kibernetinių grėsmių taikiniu.
Svarbiausia – žinoti, kokie įrankiai iš tiesų prisideda prie saugumo.
Viena svarbiausių apsaugos grandžių – slaptažodžių tvarkyklės. Tokios programėlės ne tik padeda sukurti sudėtingus, nesikartojančius slaptažodžius, bet ir saugiai juos išsaugo, todėl vartotojui nebereikia jų prisiminti ar laikyti užrašytų telefone.
Ne mažiau reikšmingi yra dviejų faktorių autentifikacijos įrankiai, pavyzdžiui, Google Authenticator ar Microsoft Authenticator. Jie sukuria papildomą saugumo sluoksnį – net jei slaptažodis nutekėtų, prisijungimui vis tiek prireiktų papildomo kodo.
Augant duomenų nutekinimo atvejams, vis daugiau dėmesio sulaukia šifruoto susirašinėjimo ir el. pašto programos – Signal, ProtonMail ar Telegram. Jos užtikrina, kad žinutės ir laiškai liktų prieinami tik siuntėjui ir gavėjui, o ne tarpininkams ar platformų savininkams.
Norint apsisaugoti nuo sekimo internete, verta rinktis privatumą saugančias naršykles, pavyzdžiui, DuckDuckGo ar Brave. Jos riboja reklamos stebėjimą, neleidžia svetainėms sekti vartotojo veiklos ir užkerta kelią profiliavimui.
Kitas svarbus apsaugos ramstis – patikima antivirusinė programinė įranga. Ji geba atpažinti klasikinį kenkėjišką kodą ir įtartinus elgsenos modelius, kurie gali rodyti bandymą įsibrauti į sistemą.
Be visų aukščiau aptartų saugumo žingsnių verta paminėti ir specifinį įrankį – Telia Safe. Ši programėlė sukurta taip, kad padėtų vartotojams geriau orientuotis saugumo labirinte. Ji veikia fone: įspėja apie galimas grėsmes, jei duomenys nutekinami ir panaudojami internete, o taip pat – siūlo papildomas apsaugos priemones, pavyzdžiui, slaptažodžių tvarkyklę.
Programėlę užsisakyti ir atsisiųsti gali visi privatūs Telia klientai, turintys mobiliojo ryšio arba nešiojamo interneto paslaugas. Ji gali būti įdiegta trijuose įrenginiuose vienu metu, todėl vienu sprendimu galima apsaugoti ir kitų šeimos narių įrenginius – net jei jie naudojasi kitų operatorių tinklais.
Telia Safe supažindina, įspėja, suteikia priemonių, tačiau galutinė atsakomybė vis tiek tenka vartotojui – kaip elgsimės, kokias teises suteiksime, kur spausime.
Toks programėlių rinkinys sudaro visapusę apsaugos grandinę – nuo prisijungimų iki naršymo ir bendravimo, o kartu padeda ugdyti saugesnius įpročius internete.
Svarbiausia – kaip naudojamės programėlėmis
Telekomunikacijų bendrovės Telia kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis sako, kad didžiausia rizika kyla ne iš vienos konkrečios programėlės, o iš to, kaip žmonės jomis naudojasi. Šiuo metu itin dažnai kenkėjiški veiksmai slepiasi už visiems gerai pažįstamų platformų.
„Messenger, Facebook, Telegram, Viber – tai kasdien naudojamos programos, per kurias vyksta masinės atakos.
Sukčiai pasitelkia socialinę inžineriją – įtraukia vartotojus į grupinius pokalbius, siunčia nuorodas, reklamas ar kvietimus. Jie atrodo patikimi, bet iš tiesų veda į pavojingas svetaines ar prašo įvesti asmeninius duomenis.“, – įspėja saugumo specialistas.
Socialiniai tinklai ir susirašinėjimo programėlės tampa patogia terpe sukčiams, nes čia žmonės labiau pasitiki vieni kitais ir mažiau tikrina, ką spaudžia.
Patikrinkite, iš kur atsisiunčiate programėlę
Pirmas žingsnis, padedantis atpažinti nesaugią ar kenkėjišką programėlę, – atkreipti dėmesį į jos šaltinį. „Jei programėlė parsisiųsta iš neoficialios svetainės ar nuorodos internete, rizika labai išauga.
Oficialios parduotuvės, tokios kaip „Google Play“ ar „App Store“, turi apsaugos mechanizmus, tačiau atsisiuntus iš bet kur kitur niekas negarantuoja, kad programėlė nėra modifikuota“, – aiškina jis.
Ekspertas priduria, kad verta pasidomėti ir pačios programėlės reputacija. „Pažiūrėkite, kas ją sukūrė, kiek yra atsisiuntimų, kokie vartotojų atsiliepimai. Jei kūrėjas neaiškus arba atsiliepimai – neigiami, tai jau signalas sustoti.“
Vienas iš akivaizdžių ženklų, kad programėlė gali būti nesaugi, – prašomi leidimai. „Pats paprasčiausias testas – logika. Jei programėlė prašo prieigos prie duomenų, kurie jai nebūtini, tai raudona vėliava“, – sako D.Povilaitis.
Jis pateikia pavyzdį: „Jei muzikinei programėlei reikia leidimo skaityti kontaktus ar siųsti SMS, vadinasi, kažkas negerai. Tokie prašymai rodo, kad programėlė gali bandyti rinkti perteklinius duomenis arba veikti ne taip, kaip deklaruojama.“
Eksperto teigimu, verta skirti kelias minutes peržiūrėti, kokias teises suteikiate – tai viena paprasčiausių, bet veiksmingiausių apsaugos priemonių.
Oficialios parduotuvės – saugiau, bet ne be rizikos
Programėles siųstis iš oficialių parduotuvių yra saugiau, tačiau tai nėra absoliuti garantija. „Oficialios parduotuvės tikrai saugesnės, bet net ir jose kartais pasitaiko pavojingų programų“, – pripažįsta D.Povilaitis.
Jis paaiškina, kad kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško būdų apeiti saugumo filtrus. „Net jei programėlė įkelta į „Google Play“, tai dar nereiškia, kad ji visiškai saugi. Todėl svarbu žiūrėti, kokių leidimų ji prašo, ir stebėti, ar jos elgesys neatrodo įtartinas – pavyzdžiui, ar netikėtai nesiunčia pranešimų, nenaudoja daug baterijos ar duomenų.“
Didelę dalį rizikos, pasak eksperto, lemia vartotojų įpročiai. „Žmonės linkę manyti, kad jiems nieko nenutiks. Jie atsisiunčia programėles iš bet kur, suteikia visus leidimus, net neperskaitę, kam jie reikalingi.
Android įrenginiuose tai ypač dažna, nes sistema leidžia įdiegti programas ir iš išorinių šaltinių“.
Dar viena klaida – atidėliojami atnaujinimai. „Kai kurie vartotojai neleidžia sistemai automatiškai atnaujinti programų, o būtent per atnaujinimus kūrėjai užtaiso saugumo spragas. Tad kai atidėliojame, iš esmės paliekame atviras duris sukčiams“, – sako D.Povilaitis.
Net geriausios programėlės neapsaugo nuo žmogiškų klaidų
Interneto saugumas šiandien priklauso ne tik nuo technologijų ar programėlių, bet ir nuo mūsų pačių supratimo, kaip tos technologijos veikia.
Kaip pabrėžia Baltimax vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas L.Apynis, net pažangiausios apsaugos priemonės praras prasmę, jei vartotojas pats elgsis neatsargiai – spaus įtartinas nuorodas, dalinsis asmeniniais duomenimis ar naudos tuos pačius slaptažodžius kelioms paskyroms.
„Vaikus ir suaugusiuosius būtina mokyti atpažinti sukčiavimą, nes šiai dienai antivirusinės programėlės pilnai neapsaugos nuo „deep fake“ ar balso imitavimo sukčiavimo. Reikia saugoti asmeninę informaciją ir kritiškai vertinti tai, ką jie mato internete“, – sako ekspertas.
Telia komanda primena – saugumas prasideda nuo mūsų pačių įpročių. O atsakingas programėlių pasirinkimas gali tapti pirmu žingsniu į ramesnį skaitmeninį gyvenimą.