Pokyčių link pastūmėjo modernios technologijos, tokios kaip struktūrinis ir funkcinis magnetinis rezonansas (MRI), pozitronų emisijos tomografija (PET) ir DNR analizė, kurios padeda išaiškinti biologines psichinių sutrikimų priežastis.
Naujausi tyrimai parodė, kad prievartautojai ir žudikai pasižymi išskirtinėmis smegenų struktūromis. Be to, Jungtinėse Valstijose net dvi kompanijos „No Lie MRI“ ir „Cephos Corp“ advokatams ir tardytojams naudoti funkcinį magnetinį rezonansą kaip melo detektorių.
Nusikaltimas ir bausmė
Struktūrinis MRI parodo smegenų struktūrą ir gali atskleisti skirtumus tarp vienų ir kitų smegenų, o PET ir funkcinis MRI demonstruoja smegenų veiklą, pažymėdami tam tikrus jų taškus, kai smegenys atlieka kai kurias užduotis. Tačiau vis dar lieka neatsakytas klausimas, ar šią informaciją tinkama naudoti teismuose.
„Bėda ta, kad teisininkai arba bent jau kai kurie teisėjai gali taip pasikliauti technologijomis, kad ims iš esmės priiminėti sprendimus pagal tam tikrus testus“, - sako Colinas Blakemore'as, Oksfordo universiteto neurologijos profesorius.
Amerikos serijinio žudiko Briano Dugano, kuris Ilinojuje buvo nuteistas myriop už 10-metės išprievartavimą ir nužudymą, advokatai pasinaudojo jo smegenų veiklos tyrimais, kad įrodytų, jog jis turėjo psichinių sutrikimų. Tąkart mirties bausmę nuspręsta atšaukti.
Kita vertus, teisme Mumbajuje, Indijoje, moteris buvo nuteista už nužudymą, remiantis tik labai menkais įrodymais ir elektroencefalografija, kurios rezultatas, pasak kaltintojų, rodė, kad ji buvo kalta.
Atrodo, kad jau suskaičiuotos tos dienos, kai nusikaltimai išaiškinami psichiatrų, be jokių mašinų pagalbos, kaip pavyzdžiui penktadienį paskelbtas verdiktas, jog Norvegijos masinis žudikas Andersas Behringas Breivikas buvo sąmoningas, kai nužudė 77 žmones.
„Visi įmanomi neurologiniai įrodymai yra naudojami visais įmanomais atvejais, - sako Teneille Brown, Jutos universiteto teisės profesorė, - Kyla klausimas, ar technologijos tikrai yra tam pakankamai tobulos, ar jomis yra piktnaudžiaujama?“
„Įgyta pedofilija“
D. Mattiello byloje bus pateikti visų įmanomų formų neurologiniai įrodymai – tai bus pilna psichiatrinė ir biologinė analizė, įskaitant magnetinį rezonansą, kuris parodė beveik 4 centimetrų dydžio naviką, augantį jo smegenyse. Auglys padidino spaudimą jo kaukolėje ir „pakeitė jo elgesį“, - sako Pietro Pietrini, molekulinės genetikos ir psichiatrijos specialistas Italijos Pizos universitete.
„Anksčiau jo elgesys buvo absoliučiai normalus. Jis 30 metų buvo pediatras, matė dešimtis tūkstančių vaikų ir niekuomet neturėjo problemų. Kyla klausimas, kodėl tam tikru metu žmogus, kuris visuomet elgėsi tinkamai, staiga taip drastiškai pasikeitė“, - kalbėjo P. Pietrini.
Gydytojas buvo sulaikytas Vinčencoje, šiaurinėje Italijoje, prieš metus ir šiuo metu, pašalinus auglį, yra gydomas nuo vėžio. Ši byla labai primena kitą „įgytos pedofilijos“ atvejį 2002-aisiais, kai 40-metis sėkmingai vedęs amerikietis mokytojas staiga ėmė slapta kaupti vaikų pornografiją. Galiausiai jis išvarytas iš namų ir apkaltintas pedofilija už tai, kad seksualiai išnaudojo savo podukrą. Tačiau vėliau atlikti medicininiai tyrimai atskleidė, kad jo smegenų dalyje, atsakingoje už sprendimų priėmimą, glūdėjo kiaušinio dydžio auglys, kurį pašalinus jis tarsi pasveiko nuo savo nesveikų polinkių ir galėjo grįžti pas šeimą.
Ekspertai sutaria, kad psichopatija ir pedofilija negali būti išgydytos, tačiau šiuo išskirtiniu atveju paaiškėjo, kad pašalinus auglį ir sumažinus spaudimą, vyro gebėjimas valdyti savo impulsus, grįžo. D. Mattiello byloje P. Pietrini ir jo kolega Giuseppe Sartori iš Padovos universiteto, mėgins įrodyti, kad didelę įtaką pasikeitusiam elgesiui taip pat turėjo auglys. C. Blakemore'as iš Oksfordo, vienas didžiausių šios srities mąstytojų, sako, kad tokios bylos yra tiesiog „pritrenkiančios“: „Tai verčia susimąstyti apie atsakomybės sąvoką“.
Ar „Mano smegenys privertė mane tai padaryti“ yra pasiteisinimas?
Ar pedofilai, psichiopatai ir kiti nusikaltėliai turėtų būti baudžiami ne taip griežtai, jei dėl jų elgesio kalta biologija? Ar „mano smegenys privertė mane tai padaryti“ yra stebuklingas sakinys, garantuojantis švelnesnę bausmę arba visai jokios?
„Tenka persvarstyti, kam apskritai skirtas teistumas, - sako C. Blakemore'as, - Ar tai turi būti bausmė? Ar atpildas? Ar tai skirta perauklėjimui ir reabilitavimui? Ar taip bandoma apsaugoti visuomenę? Tam tikra prasme, tai apima visus šiuos dalykus.“
Naujausi duomenys rodo, kad teisėjai yra linkę priimti neurobiologinius argumentus kaip sušvelninančius padėtį. Šį mėnesį žurnale „Science“ išspausdinta studija atskleidė, kad kriminaliniai psichopatai JAV, kurių advokatai pateikia biologinių įrodymų apie sudėtingą jų smegenų būklę, paprastai nuteisiami trumpesniam laikotarpiui nei tie, kurie paprasčiausiai pripažįstam psichopatais.
Studijai Jutos universiteto mokslininkai pasitelkė realią 39-erių Stepheno Mobley'aus bylą. Vyras 1994-aisiais buvo nuteistas mirties bausme po to, kai Džordžijoje apiplėšė „Domino“ piceriją ir nušovė jos vadybininką. Šiame teisme, S. Mobley'aus advokatas pateikė įrodymų, kad kaltinamasis turėjo tam tikrą geną, kurį mokslininkai vėliau praminė „kario“ genu, nustatę, kad jis susijęs su žiauriu elgesiu.
Agresyvumo genai
„Science“ publikutoje studijoje, teisėjams duota nagrinėti hipotetinė byla, šiek tiek paremta S. Mobley'aus atveju. Visi teisėjai informuoti, kad kaltinamasis buvo psichopatas, bet tik pusei jų pateikta genetinių ir neurobiologinių jo psichopatijos priežasčių ekspertizė. Pastarieji buvo linkę jį nubausti švelnesne bausme.
P. Pietrini dirbo su panašia byla Italijoje 2009-aisiais. Kaltinamasis buvo Abdelmalekas Bayoutas iš Alžyro – nuteistas už mirtiną gatvėje jį erzinusio vyro subadymą. Atrasta, kad alžyriečio smegenyse ir net penkiuose genuose buvo pakitimų, kurie lėmė jo brutalumą. A. Bayouto advokatams pavyko įrodyti, kad dėl jo elgesio buvo kalti genai, ir iškovoti švelnesnę bausmę.
Kur tai nuves?
Ekspertai tikina, kad beveik neišvengiamas vis glaudesnis neurologų ir teisininkų bendradarbiavimas. Šiaip ar taip, neurologai bando išsiaiškinti, kaip veikia smegenys ir kokią įtaką jie daro elgesiui, o teisininkų pagrindinis rūpestis yra tą elgesį sureguliuoti. Kita vertus, dauguma nerimauja dėl mokslinių metodų naudojimo teismuose ir gyvenimo ir mirties akivaizdoje.
Stebėtojai, tokie kaip teisės profesorius iš Stenfordo universiteto Hankas Greely'is, pabrėžia, kad nebuvo jokių moksliškai patvirtintų įrodymų, kad BEOS – smegenų testas, naudotas Mumbajaus byloje, iš tiesų veikia. Kiti primena, kad nepaisant to, kad kai kurie genai susiję su smurtu, yra žmonių, turinčių panašius genotipus, bet neinančių žudyti ar prievartauti.
Profesorius Brownas iš Jutos universiteto pastebi, kad teisininkai priima neurologinius metodus kaip kažką labai objektyvaus, tarsi „aukso standartą, tačiau jis nėra pakankamai išplėtotas naudoti teismuose.“
Oksfordo universiteto docentas Seenas Fazelas sako, kad jam neramu dėl galimų ilgalaikių tokio požiūrio pasekmių.
