Bet laikas bėga, o deimantai kaip nepigo, taip ir nepinga. Rinkose – jokių ypatingų pokyčių, tarsi nieko nebūtų įvykę. Kodėl? Kokie tie niekam neįdomūs deimantai, kurių sankaupa buvo dar aštuntajame dešimtmetyje atrasta rytų Sibire esančiame Popigajaus krateryje ir iki šiol laikyta paslaptyje? Apie tai lrytas.lt kalbėjosi su Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto geologijos profesoriumi Gediminu Motuza.
- Prieš savaitę paskelbta tokia pritrenkianti žinia, bet rinkose niekas nevyksta, deimantai nepinga. Kodėl?
- Tai nėra tie deimantai, kurie drebina rinką. Tai ne juvelyriniai deimantai, iš jų briliantų nepadarysi, jie smulkučiai.
Popigajaus krateris – tai smūginis krateris, susidaręs prieš 36 mln. metų trenkus asteroidui į Anabaro skydo pakraštį. Tas krateris – didžiulis, maždaug 100 km skersmens. Paprastai sprogstant asteroidui, atsitrenkusiam į žemę, susidaro didžiulis slėgis, o deimantai, kaip žinia, yra aukšto slėgio mineralai.
Deimantai, kurie randami mantijoje, susidaro taip pat labai aukštame slėgyje, dideliame gylyje. Jeigu toje vietoje, kur trenkė asteroidas, buvo organinės medžiagos arba anglies grafito pavidalu, ji virsta deimantu. Popigajaus krateryje kaip tik tai ir įvyko. Bet tai buvo labai staigus, tik sekundės dalis trukęs vyksmas, todėl deimantai nespėjo užaugti.
Popigajaus krateryje rastų deimantų daug, bet jie smulkučiai. Kaip man vaizdžiai pasakojo jų atradėjas, beje, lietuvis, tik visą gyvenimą pragyvenęs Sankt Peterburge, Viktoras Masaitis, kumščio dydžio gabale gali būti iki 200 deimančiukų. Kai jie tuos deimantus surado, kilo didelis susidomėjimas.
Buvo sraigtasparniais atgabenta gręžimo įranga. Tai labai nuošali vietovė, į vakarus nuo Lenos žiočių gerokai už Poliarinio rato. Artimiausia gyvenvietė – už kelių šimtų kilometrų. Kitaip sakant, tai tolima Sibiro šiaurė, apskritai vienas nuošaliausių Žemės rajonų. Jie išgręžiojo tuos klodus, apytikriai įvertino išteklius. Bet paskaičiavus, kiek galėtų kainuoti tų deimantų gavyba, paaiškėjo, kad ne tik neapsimoka jų išgauti, bet netgi pačių agregatų neapsimoka iš ten išvežti. Įranga taip ir buvo palikta.
Kasti Popigajaus deimantus kol kas neekonomiška. Kur kas pigiau tuos smulkius deimančiukus pasidaryti gamykliniu būdu. Yra specialūs technologiniai būdai sintetinti deimantams.
- Kokio dydžio tie Popigajaus deimantai? Bent jau plika akimi matomi?
- Jie greičiau primena švitrinį popierių. Atskirų kristaliukų dydis - milimetro dalys, bet jie sudaro santalkas (polikristalinius agregatus) iki 10 mm. Tokių deimantų vertė – nedidelė. Taigi, deimantų kainų kritimas, rinkų perpildymas negresia.
- Tai kokia tų trilijonų karatų deimantų telkinio vertė?
- Kokia gali būti vertė, jeigu jų neapsimoka kasti. Šiandien jie neturi jokios vertės. Telkinys yra ne tik geologinė, bet ir ekonominė, ekologinė, politinė, technologinė sąvoka. Jeigu yra deimantų sankaupa, kurios iškasti neapsimoka, nes pigiau tuos deimantus pagaminti gamykloje, jos galima net nevadinti telkiniu. Arba tai yra nepramoninis telkinys.
- Koks tuomet tikslas buvo paskelbti žinią apie Popigajaus deimantus kaip kažkokią sensaciją?
- Čia jau reikia klausti žurnalistų. Iš to nebuvo daroma jokia paslaptis. V. Masaitis tą žinią paskelbė dar 1972 metais straipsniuose, o po to ir atskiroje knygutėje kaip geologinį faktą, o ne kaip kažkokią komercinę sensaciją. Jis aprašė tuos deimantus kaip geologinį reiškinį, moksliškai paaiškino jų susidarymą ir paskelbė savo tyrimų rezultatą. Tiesa, galimi deimantų ištekliai buvo paviešinti tik dabar - tikriausiai tai ir sukėlė susidomėjimą.
- Pasaulyje daug tokio dydžio kraterių su šitiek deimantų, kaip Popigajaus krateris?
- Nedaug. Didelių kraterių iš viso nėra daug. Pasaulyje iš viso yra atpažinta tik apie 180 meteoritų kraterių. Ne visuose juose yra deimantų, nes arba juose buvo nepakankamas slėgis, arba nebuvo organinės medžiagos. Yra kraterių, kuriuose yra deimantų, bet paprastai jų nebūna daug. Pavyzdžiui, 17 km skersmens Lapajervio krateryje Suomijoje irgi rasta smulkučių deimančiukų.
Lietuvoje prie Druskininkų mes irgi turime 6 km skersmens Mizarų kraterį. Mes ten ieškojome deimantų, bet neradome, nes tose uolienose, į kurias trenkė asteroidas, nebuvo organinės medžiagos – nebuvo iš ko tiems deimantams susidaryti.
- Kokia yra Lietuvos brangiausia, vertingiausia iškasena?
- Žvyras. Žvyras apskritai po naftos yra viena vertingiausių iškasenų visame pasaulyje. Jo daugiausia naudojama, jis vertingiausias, nes iš jo yra statomi namai. Jeigu reikėtų žvyrą atsivežti į Lietuvą iš Rusijos, Vokietijos ar Lenkijos, jis daug daugiau kainuotų. Mums tie namai ir taip brangiai kainuoja, o tada mes jų iš viso neįpirktume.
- Yra šalių, kurios neturi žvyro?
- Yra. Pavyzdžiui, Norvegijoje žvyro labai nedaug. Jie trupina kietas uolienas, granitą, ir daro iš jo skaldą.
- Ar palikus Popigajaus deimantus ateities kartoms, jie „užaugtų“ iki juvelyrinių deimantų dydžio?
- Jie nebeužaugs. Deimantai auga tiktai smūgio metu, kada pakyla temperatūra iki kelių tūkstančių laipsnių ir slėgis iki kelių šimtų tūkstančių atmosferų. Smūgis, sprogimas trunka kelias sekundės dalis. Per jį tie deimantai ir užsimezga.
Deimantai, randami kimberlitiniuose vamzdeliuose auga Žemės gilumoje, mantijoje, pavyzdžiui, Jakutijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ar Kanadoje. Per šimtus milijonų metų jie išaugo iki šimtų karatų, iki centimetrinio ar net decimetrinio dydžio kristalų. O sprogimo metu jie nespėja užaugti.
- Kaip atrodo Popigajaus kraterio uolienos su deimantais?
- Įsivaizduokite didžiulį sprogimą, kuris padarė 100 km skersmens duobę. Ten viskas suvartyta, didžiausi uolienų klodai išsilydę, jie telkšojo kaip lavos jūra. Uolienų ten yra įvairių, įvairaus išlydymo laispsnio. Yra stikliškų uolienų, kurios išsilydžiusios visiškai, yra maišytų, kuriose kietos uolienos persimaišiusios su išsilydžiusiomis, yra ir vadinamoji smūginė brekčija, kur uolienos yra tik sutrupintos, bet neišsilydžiusios arba labai nedaug išsilydžiusios. Popigajaus krateryje deimantų yra uolienų nuolaužose įterptose stikliškose (tai yra, visiškai ar iš dalies išlydytose) uolienose, bet tik tose nuolaužose, kuriose buvo grafito.
- Pramonėje, kur reikalingi tikslūs prietaisai, daugiausia naudojami sintetiniai deimantai ar natūralūs?
- Gręžimo kaltams ir įvairioms abrazyvinėms medžiagoms daugiausia naudojami arba pagaminti gamyklose sintetiniai deimantai, arba smulkučiai deimantai, kurie išgaunami kartu su stambesniais juvelyriniais deimantais. Jie būna nekokybiški, smulkūs ir netinkami naudoti juvelyrikoje, todėl yra naudojami kitiems, techniniams reikalams.
- Pranešimuose buvo pabrėžiama, kad Popigajaus deimantai yra gerokai kietesni už įprastus. Galbūt galima tikėtis revoliucijos jeigu ne juvelyrikoje, tai bent jau pramonėje?
- Deimantai, kurie susidaro dėl sprogimo smūginiuose krateriuose, kaip Popigajaus, vadinasi lonsdeilitai. Jie skiriasi nuo tų deimantų, kurie išsikristalizuoja iš mantijos. Lonsdeilito kristalinė gardelė yra kiek kitokia, ir jie yra kietesni už mantijinius deimantus. Bet ne visi smūginiai deimantai priklauso lonsdeilitui. Kiek jo yra Popigajaus krateryje, dar nenustatyta.
- Iš ko gaminami sintetiniai deimantai?
- Iš anglies. Chemiškai deimantas – gryna anglis, anglies atomai. Jie išsidėsto kristalinėje gardelėje tokia tvarka, kad įgyja labai didelį kietumą. Negaliu pasakyti, ar pramoniniu būdu gaminant deimantus naudojama paprasta anglis, ar suodžiai, ar kitokiu būdu paruošta anglis. Ji apdirbama aukštame slėgyje, aukštoje temperatūroje. Technologijos nėra viešinamos – kiekviena šalis jas patentuoja, kartais net ir įslaptina.
