Ne paslaptis, kad Žemėje gyvena milijonai įvairiausių rūšių. Tiesa, kai kurių yra daugiau ir todėl jos valdo kitas rūšis.
Populiacijos augimas – nauja revoliucija?
Žmonių protas, išradingumas ir visa propaguojama veikla pakeitė kone kiekvieną planetos dalį. Iš tiesų reikia pripažinti, kad mes turime itin stiprią įtaką visiems žemės reiškiniams. Tačiau svarbu paminėti, kad mūsų veikla ir išradingumas turi įtakos ir visoms globalioms problemos. O jų atsiradimą dar labiau paspartina nesustojamai auganti populiacija. Tikėtina, kad iki šio amžiaus pabaigos žemėje bus apie 10 milijardų gyventojų. Kaip rašo „Guardian“, dabartinę situaciją būtų galima pavadinti netgi kritine.
Žmonių rūšis atsirado prieš maždaug 200 tūkst. metų. Remiantis geologija, tai nėra ilgas laikas – atsiradome ganėtinai neseniai. Dar prieš 10 tūkst. metų žmonių buvo tik 1 mln., prieš 200 metų – 1 mlrd., o štai vos prieš 50 metų žemėje gyveno apie 7 mlrd. žmonių. Tikėtina, kad šis skaičius didės ir iki 2050 metų mūsų vaikai arba mūsų vaikų vaikai gyvens planetoje, kurioje bus mažų mažiausiai 10 mlrd. kitų gyventojų. O greičiausiai – net daugiau.
Toks populiacijos didėjimas mūsų pasaulį sparčiai veda prie kelių itin svarbių problemų – mokslo ir industrinės revoliucijos. Taip pat – dramatiškų žemės ūkio pokyčių. Verta paminėti dar ir tai, kad iki 1980 metų žmonių būta apie 4 mlrd., o štai prieš dešimtmetį – 5 mlrd. Šis faktas yra neginčijamas įrodymas, kad prieš tai minėtųjų problemų priežastis – žmonių populiacija ir vandens trūkumas. Ne tik geriamojo vandens, bet ir to, kuris yra naudojamas maisto pramonėje.
Galima sugrįžti į 1980 metus, kuomet Etiopijoje buvę žurnalistai pranešė apie ten ilgai besitęsiančią sausrą. Tiesa, ji buvo kiek neįprasta, mat ją keitė itin dideli potvyniai.
Reikia pripažinti, kad vanduo, kuris visais laikais buvo pagrindinis gyvybės šaltinis, nepaliaujamai senka. Kadaise vandens buvo gausu, o štai šiandieninė padėtis kiek kitokia – kai kuriose šalyse jo išties labai mažai.
Klimatas lemia orą, o žmonės – klimatą
Iki 2000 metų žmonių buvo 6 mlrd. Dar tuomet mokslo bendruomenei tapo aišku, kad anglies dioksido sankaupos, metano ir kitų žaliųjų dujų atmosferoje didėjimas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių keičiasi žemės ūkis, žemės naudojimas ir gamyba, apdirbimas ir transportavimas. Viskas, ką vartojame, keitė klimatą. Pavyzdys – 1998 laikomi rekordiškai šilčiausiais metais.
Žinoma, žodį „klimatas“ girdime beveik kiekvieną dieną, taigi verta apie šią sąvoką pakalbėti kiek giliau. Visų pirma, klimatas nėra tas pats, kas oras. Klimatas yra vienas iš pagrindinių žemės gyvybės palaikymo sistemų. Beje, būtent jis nulemia orą ir tai, ar žmonės sugebės išgyventi bei prisitaikyti. Klimatą apibrėžia 4 elementai: atmosfera (oras, kuriuo kvėpuojame), hidrosfera (planetos vanduo), biosfera (augalai ir gyvūnai), kriosfera (ledynai).
Anglies dujų išsiskyrimas neabejotinai turi įtakos atmosferai. Didėjantis vandens naudojimas pradėjo keisti ir hidrosferą. O štai atmosfera ir didėjanti jūros paviršiaus temperatūra keičia kriosferą. Greitėjantis žemės ūkis prisideda prie miestų, kelių ir oro užterštumo, kurį, akivaizdu, patys ir sukuriame. Rezultatas – pasiekėme ribą, kai patys keičiame klimatą, kuriame gyvename.
Vandens galima rasti ir telefonuose
Savaime suprantama, kad vandens reikia ne tik norint numalšinti troškulį.
Svarbu paminėti dar vieną kiek primirštą aspektą – „paslėptas vanduo“. Tai lyg ir paprastas vanduo, kuris yra naudojamas gaminti kone viskam. Tik čia slypi paradoksas – niekuomet negalvojame, kad tokie produktai, kaip viščiukas, jautiena, medvilnė, mašinos, šokoladas ar net mobilieji telefonai savo sudėtyje slepia ir vandens. Pasirodo, tai yra tiesa.
Pavyzdžiui, reikia 3 tūkst. litrų vandens norint pagaminti mėsainį. 2012 metais vien Jungtinėje Karalystėje buvo pagaminti 5 mlrd. mėsainių, o tam prireikė 15 trilijonų litrų vandens. Ir tai tik viena šalis. Tais pačiais metais JAV mėsainių produkcija buvo gerokai didesnė – net 14 mlrd. mėsainių, kuriems prireikė 42 trilijonų vandens. Ir tai – tik vienerių metų duomenys.
Ne veltui šokoladas yra laikomas prabangos preke – jam pagaminti reikia net 27 tūkst. litrų vandens. Šiuos skaičius išties svarbu prisiminti, kai su pižama gulime ant sofos ir valgome šokolado plytas.
Tik, deja, ne kokios žinios ir apie pižamas. Juk norint jas pasiūti būtina medvilnė, kuriai reikia nei daug, nei mažai – 9 tūkst. litrų vandens. Tiesa, kava taip pat būti brangi – 100 litrų vandens vienam puodeliui. Baisu net pagalvoti, kiek vandens prireiktų 20 mlrd. puodelių kavos, o juk Anglijos žmonės jų išgeria būtent tiek. Ir dar vienas kiek ironiškas faktas – vienam vandens buteliui pagaminti reikia 4 litrų vandens.
Ne ką kuklesniais skaičiais gali pasigirti ir nešiojamieji kompiuteriai. Reikia maždaug 72 tūkst. litrų vandens norint pagaminti išmanųjį telefoną, kompiuterį ar net mašiną. Paprasčiau sakant – vanduo mums lygiai toks pat svarbus, kaip ir maistas. Tiesa, maisto poreikis taip pat išaugo. Manoma, kad iki šio amžiaus pabaigos jo mums reikės trigubai daugiau nei dabar. O tai reiškia, kad būtina dar intensyviau rūpintis atogrąžų miškais, mat jie ateityje liks vienintele vieta, kurioje žmogus galės užsiimti žemės ūkiu.
Teigiama, kad iki 2050 metų miestuose gyvens 70 proc. visos žmonijos – šis amžius bus priverstas išgyventi miestų ekspansiją. Svarbu paminėti ir tai, kad dėl padvigubėjusios populiacijos 10 iš 19 Brazilijos miestų buvo priversti įsikurti Amazonėje.
Tiesa, galima įžvelgti grėsmę ir keliaujant oro linijomis. Tokiu būdu didėja anglies dioksido kiekis ir rizika susirgti užkrečiamomis ligomis. O tai gali atvesti žmoniją net iki katastrofiškų ligų pavojaus. Tereikia prisiminti ne itin seną Ispanijos pavyzdį. Prieš 95 metus Ispanijoje prasidėjusi gripo pandemija nužudė apie 100 mln. žmonių. Tokios katastrofos priežastis – išpopuliarėjęs keliavimas oro linijomis.
Atsirandantys „klimato emigrantai“
Akivaizdu, kad žmonių veikla tik pagreitina klimato kaitą. O Lengviausias būdas tai padaryti – naikinti miškus. Naujausi tyrimai atskleidė, kad šiuo metu temperatūra yra padidėjusi net 2 laipsniais, taigi tikėtina, kad ateityje klimatas smarkiai keisis – galbūt pakils dar 6 laipsniais. O tai būtų katastrofiška. Žaibiškas temperatūros didėjimas gali paversti mūsų žemę pragariška vieta, kurioje Amazonė virstų pusdykume.
Klimato kaita gali turėti įtakos ir atsirasiantiems konfliktams tarp šalių. Mūsų amžius yra priverstas sukurti dar vieną naują sąvoką – „klimato emigrantai“.
Šalys, kuriose nebebus įmanoma gyventi, paprasčiausiai neteks žmonių. O didžiausios pasaulio valstybės, tokios kaip Anglija ar Amerika, bus priverstos sutalpinti tūkstančius atvykėlių, kurie išvažiuos iš savo šalių. Taigi kariniai veiksmai gali būti panaudojami iš abiejų pusių – šalių, kurios nenori išleisti gyventojų, bei valstybių „galiūnių“, kurios nenorės įsileisti „klimato emigrantų“.
Reikalingi nepopuliarūs sprendimai
Akivaizdu, planeta, talpinanti 10 mlrd. gyventojų, atrodys išties košmariškai. Taigi, kokie galimi situacijos sprendimo būdai?
Vienintelė likusi išeitis – keisti požiūrį į kone visus dalykus. Pirmiausia reikia stengtis mažiau vartoti. Daug mažiau. Mums reikia kaupti atsargas. Vėlgi – daug atsakingiau. Tiesa, nereikia pamiršti, kad prie egzistuojančių problemų prisideda ir politikai kartu su vyriausybėmis. Deja, mažai tikėtina, kad sulauksime radikalių pokyčių, mat tokie sprendimai yra labai sudėtingi ir nepopuliarūs.
Dar vienas svarbus dalykas – informacijos stygius. Mes visai neturime žinių, kaip kovoti su didžiausiomis mūsų amžiaus problemomis. Nors sprendimus priimti ir sunku, tai jau tampa neišvengiama. Reikia mažiau vartoti: mažiau daiktų, energijos ir maisto. Tik kaip kovoti su augančia populiacija?
Žinoma, reikalavimas turėti mažiau vaikų skamba mažų mažiausiai juokingai. Ko gero, bent jau kol kas sprendimo būdo iš tiesų nėra. Galima pasikliauti vieno jauno mokslininko atsakymu – pasak jo, reikia išmokyti savo vaikus teisingai elgtis su ginklais.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
