140 gramų maltos mėsos gabalėlis, kurį pagaminti kainavo
daugiau nei 250 tūkst. eurų (863,2 tūkst. litų), buvo užaugintas
iš raumenų ląstelių, paimtų iš gyvos karvės.
Tyrėjai teigia, kad mėsainio, pagardinto druska, kiaušinių
milteliais ir džiūvėsių trupiniais bei nuspalvinto raudonųjų
burokėlių sultimis bei šafranu, skonis panašus į įprastos
mėsos.
Mastrichto universiteto profesorius Markas Postas, kurio
laboratorijoje buvo užaugintas tas mėsos gabalėlis, sakė, kad ją
valgyti saugu ir kad ji gali pakeisti įprastą mėsą, vartojamą
milijonų žmonių.
Jis atsinešė jį į spaudos konferenciją televizijos studijoje
ant keptuvės, uždengtos metaliniu dangteliu.
Patiekalas buvo patiektas dviem savanoriams, JAV gyvenančiam
žurnalistui Joshui Schonwaldui, kuris parašė
knygą apie ateities maistą, ir austrų dietologei Hanni Ruetzler.
Atsikandusi kąsnį jį pasakė: „Tikėjausi, kad tekstūra bus
švelnesnė ... Žinau, kad joje nėra riebalų, tad nežinojau, kokio
ji bus sultingumo“.
„Panašu į mėsą. Ne taip sultinga. Konsistencija yra tobula,
(bet) man trūksta druskos ir pipirų!“ – pridūrė ji.
Vienas „Google“ įkūrėjų Sergejus Brinas buvo pristatytas
kaip vienas finansinių projekto rėmėjų.
Vaizdo žinutėje jis sakė: „Kartais, kai pasirodo technologijos,
jos gali transformuoti tai, kaip matome savo pasaulį. Man patinka
aiškintis technologijų galimybes. Kai technologija atrodo tarsi
būtų ties įgyvendinamumo tašku ir jei ji čia pasiekia tikslą, ji
tikrai gali būti transformuojama pasauliui“.
Būgštaujama, kad didėjantis mėsos poreikis tampa nepakeliama
našta mūsų planetos ekosistemai – ir dėl gyvuliams reikalingo
pašaro, ir dėl jų išskiriamų metano dujų, skatinančių
pasaulinio klimato šiltėjimą.
„Tai, ką ketiname pasiekti, yra svarbu, nes tikiuosi, jog tai
parodys, kad dirbtinai užauginta jautiena gali tapti atsakymu į
pasaulio patiriamas dideles problemas“, – prieš renginį sakė
M.Postas.
„Mūsų maltinis pagamintas iš raumens ląstelių, paimtų
iš karvės. Mes niekaip jų nepakeitėme. Kad sulauktų sėkmės,
(dirbtinai užauginta mėsa) turi atrodyti ir, kaip tikimasi, būti
panašaus skonio į tikrą“, – aiškino jis.
Nyderlandų mokslininkų komanda paėmė ląstelių iš
ekologiniuose ūkiuose auginamų karvių ir perkėlė jas į
maitinamąjį tirpalą, kuriame buvo auginamas raumens audinys. Buvo
auginami mažyčiai raumenų plaušeliai, kurių prireikė 20 tūkst.
vienam mėsainiui pagaminti.
Nors šio mėsos gabalėlio savikaina labai didelė, dirbtinės
jautienos kaina tikriausiai sumažės, jeigu jos bus auginama daugiau;
anot tyrėjų grupės, tokios mėsos prekybos centruose bus galima
nusipirkti jau po 10–20 metų.
Mėsos „iš mėgintuvėlio“ šalininkai nurodo daug įvairių
priežasčių, kodėl ją verta remti, - pradedant gyvūnų gerove,
baigiant aplinkosauga ir net visuomenės sveikata, nes laboratorijose
užauginta mėsa teoriškai nekelia ligų pavojaus ir jos nereikia
apdoroti antibiotikais.
Gyvūnų teisių gynimo grupė PETA finansavo šiuos tyrimus
Jungtinėse Valstijose ir nustatė 1 mln. dolerių premiją
laboratorijai, kuri pirmoji sukurs ir pateiks rinkai vištienos „iš
mėgintuvėlio“.
Kardifo universiteto sociologas Neilas Stephensas, kuris tyrinėjo mėsos auginimą laboratorijose, AFP
sakė, kad šiuo projektu bandoma išprovokuoti debatus klausimu,
kuris, kaip galvoja daugelis šios srities atstovų, sulaukia
nepakankamai rimto dėmesio.
„Jie nori pademonstruoti pasauliui, kad mėsa in vitro yra realus
dalykas, (kad) tai yra dalykas, kurį reikia vertinti rimtai, - sakė
jis. – Tai vis dar labai ankstyvos stadijos technologija“.
„Tai visiškai kitoks mėsos gamybos būdas“, keliantis klausimų
dėl to, ar tai išvis mėsa, sakė N.Stephensas.
„Artimiausiomis savaitėmis bus įdomu stebėti reakciją ir
pamatyti, kiek žmonių ši technologija įtikins“, - komentavo jis.
Technologijos plėtotė bus didelis iššūkis.
Pasak N.Stephenso, tokius tyrimus visame pasaulyje atlieka
maždaug 50 žmonių, daugiausia - Nyderlanduose ir Šiaurės
Amerikoje.