Supernovos liekanose atrastas vienas iš gyvybei būtinų elementų

Sprogusios žvaigždės (supernovos) liekanose astronomai aptiko fosforo – vieno iš gyvybei būtinų elementų. Tokie tyrimai atliekami siekiant išsiaiškinti, kaip ir kur kosmose gali atsirasti gyvybė.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 13, 2013, 5:52 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 8:22 PM

Žemėje egzistuojančią gyvybę sudaro daugybės įvairių elementų junginiai, o svarbiausiais laikomi anglis, azotas, deguonis, siera bei fosforas. Pirmųjų keturių elementų anksčiau jau buvo rasta sprogusių žvaigždžių liekanose, o naujų supernovos „Cassiopeia A“ stebėjimų metu rasta ir fosforo, skelbia Space.com.

„Šie penki elementai yra būtini gyvybei ir gali susikurti tik masyviose žvaigždėse, – sakė tyrimo bendraautorius, Toronto universiteto astronomas Dae-Sik Moonas. – Jie pasklinda visoje galaktikoje žvaigždėms sprogus ir gali tapti dalimi kitų žvaigždžių, planetų bei, galiausiai, gyvybės dalimi.“

Manoma, kad „Cassiopeia Asupernova sprogo prieš 300 metų. Nauji jos stebėjimai atlikti naudojant spektrografą, įtaisytą ant 5 metrų įstrižainės teleskopo „Palomar“ observatorijoje, Kalifornijos technologijų institute.

Kita mokslininkų komanda tolimame kosminių dulkių debesyje, Krabo ūke, rado argono – bespalvių ir bekvapių inertinių dujų, kurios Žemės atmosferoje sudaro apie 1 proc. Šių dujų pėdsakai aptikti atliekant stebėjimus infraraudonųjų spindulių ruože.

Krabo ūkas susiformavo po supernovos sprogimo, o pirmą kartą jį aprašė Kinijos astronomai 1054 metais.

Kai tam tikrų rūšių masyvios žvaigždės išnaudoja visus savo degalus, jos sprogsta ir tampa supernovomis. Po šio sprogimo žvaigždės medžiaga pasklinda erdvėje (šie dulkių debesys vadinami kosminiais ūkais), o sprogimo epicentre lieka nedidelis tankus kūnas – neutroninė žvaigždė.

Krabo ūke aptikta argono hidrido jonų – manoma, kad argono ir vandenilio reakcijai energijos galėjo suteikti neutroninė žvaigždė.

„Šis atradimas buvo netikėtas, nes nesitiki, kad tokie atomai, kaip argonas, inertinės dujos, suformuotų molekules, o tuo labiau tokioje atšiaurioje aplinkoje, kaip supernovos liekanos“, – sakė Londono universiteto koledžo astronomas Mike'as Barlow.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.