Žemėje egzistuojančią gyvybę sudaro daugybės įvairių elementų junginiai, o svarbiausiais laikomi anglis, azotas, deguonis, siera bei fosforas. Pirmųjų keturių elementų anksčiau jau buvo rasta sprogusių žvaigždžių liekanose, o naujų supernovos „Cassiopeia A“ stebėjimų metu rasta ir fosforo, skelbia Space.com.
„Šie penki elementai yra būtini gyvybei ir gali susikurti tik masyviose žvaigždėse, – sakė tyrimo bendraautorius, Toronto universiteto astronomas Dae-Sik Moonas. – Jie pasklinda visoje galaktikoje žvaigždėms sprogus ir gali tapti dalimi kitų žvaigždžių, planetų bei, galiausiai, gyvybės dalimi.“
Manoma, kad „Cassiopeia A“ supernova sprogo prieš 300 metų. Nauji jos stebėjimai atlikti naudojant spektrografą, įtaisytą ant 5 metrų įstrižainės teleskopo „Palomar“ observatorijoje, Kalifornijos technologijų institute.
Kita mokslininkų komanda tolimame kosminių dulkių debesyje, Krabo ūke, rado argono – bespalvių ir bekvapių inertinių dujų, kurios Žemės atmosferoje sudaro apie 1 proc. Šių dujų pėdsakai aptikti atliekant stebėjimus infraraudonųjų spindulių ruože.
Krabo ūkas susiformavo po supernovos sprogimo, o pirmą kartą jį aprašė Kinijos astronomai 1054 metais.
Kai tam tikrų rūšių masyvios žvaigždės išnaudoja visus savo degalus, jos sprogsta ir tampa supernovomis. Po šio sprogimo žvaigždės medžiaga pasklinda erdvėje (šie dulkių debesys vadinami kosminiais ūkais), o sprogimo epicentre lieka nedidelis tankus kūnas – neutroninė žvaigždė.
Krabo ūke aptikta argono hidrido jonų – manoma, kad argono ir vandenilio reakcijai energijos galėjo suteikti neutroninė žvaigždė.
„Šis atradimas buvo netikėtas, nes nesitiki, kad tokie atomai, kaip argonas, inertinės dujos, suformuotų molekules, o tuo labiau tokioje atšiaurioje aplinkoje, kaip supernovos liekanos“, – sakė Londono universiteto koledžo astronomas Mike'as Barlow.
