Kodėl kosmose neįmanoma išsikepti maisto?

Jei žmonėms kada nors pavyktų nukeliauti į planetą, kuri yra didesnė už Žemę, kelionė būtų kupina pavojų ir rizikos, tačiau pasiekus tikslą lauktų nedidelis džiaugsmas: gruzdintos bulvytės ar traškučiai tokios planetos paviršiuje būtų traškesni ir iškeptų greičiau. Užtat pati kelionė kepto maisto smaguriams reikštų pasninką, mat nesvarumo būsenoje maisto iškepti neįmanoma, rašo BBC.

Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

Dec 30, 2013, 4:00 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 4:00 PM

Pasirodo, gravitacija maisto kepimui turi lemiamą įtaką. Apie tai byloja Salonikų universiteto (Graikija) chemikų Johno Lioumbaso ir Thodoriso Karapantsioso atlikti tyrimai, kuriuos finansavo Europos kosminė agentūra ESA.

Maisto ruošimas kosmose – vieni iššūkiai. Skysčiai ten virsta sferomis ir nekontroliuojamai sklando. Kaip ir trupiniai ar lupenos. Tačiau kosmose radikaliai kitokia ir terminio maisto produktų apdorojimo fizika. Pavyzdžiui, nulinėje gravitacijoje (t.y. nesvarumo būsenoje) įkaitintuose skysčiuose nevyksta konvekcija. Todėl šiluma nepasiskirsto po skystį, jei jis neišmaišomas.

Kosmose didžiulis iššūkis yra užsiplikyti puodelį kavos. Vėlgi – nėra gravitacijos, kuri trauktų vandenį žemyn, pro kavos miltelius ar granules (priklausomai nuo kavos pavidalo). O jei gaminti maistą kosmose sugalvotumėte ant atviros ugnies, jus suglumintų liepsnos forma – kompaktiškas ir idealiai sferiškas plazmos rutulys. Kaip ant tokio kaisti ar kepti?

Nepaisant visų nusiskundimų, maisto gaminimui kosmose yra pateikta galybė įvairiausių siūlymų ir rekomendacijų, kurių laikantis maistas turėtų būti skanesnis ir sveikesnis, o energijos jo pagaminimui būtų panaudota kuo mažiau. Todėl Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) karaliauja vadinamoji „uždaroji kulinarija“, kur maistui leidžiama būti tik aklinai uždarose talpose.

Vis dėlto astronautai neretai skundžiasi kosminių pusgaminių skoniu ir pageidauja galimybės kepti ar gruzdinti kosmose. Todėl minėti graikų mokslininkai nusprendė ištirti gruzdinimo kosmose ypatumus. Jie savo eksperimentus atliko aplinkoje, kur gravitacija buvo padidinta. Taip pavyko tiksliau įvertinti visus gravitacijos poveikio gaminamam maistui ypatumus. O dabar chemikų tandemas tyrinėja mikrogravitacijos poveikį kulinariniams procesams.

Virimo ir gruzdinimo procesuose esminis dalykas yra konvekcija. Maisto įkaitimas vandenyje ar aliejuje labai smarkiai priklauso nuo to, kaip vyksta įkaitinto skysčio (vandens, aliejaus) cirkuliacijos procesai. Žemėje įkaitęs skystis kyla aukštyn, nes jis mažesnio tankio nei žemiau liekantis vėsus skystis. Tačiau nulinėje gravitacijoje šie konvekcijos procesai nevyksta. Ir priešingai: didesnėje gravitacijoje virimo ir gruzdinimo procesai vyksta intensyviau.

Gravitacijos imitacija

Tyrėjams magėjo išsiaiškinti, kaip šie skirtumai veikia bulvių traškučių gruzdinimo procesus. Mikrogravitacijos sąlygos Žemėje sunkiai įmanomos – tam reikia keliauti į kosmosą arba skristi specialiu lėktuvu. O štai didinti gravitacijos jėgą yra santykinai paprasčiau – pakanka prie centrifugos vidinės sienelės pritvirtinti virimo aparatą ir įjungti centrifugą.

Graikų tyrėjai prancūziškų bulvyčių šiaudelius pamerkė į pusę litro įkaitinto aliejaus. Šis buvo supiltas į specialų indą ant 8 m ilgio „rankos“ ESA tyrimų ir technologijų centro Nordvike (Olandija) Didžiojoje Centrifugoje. Joje gravitacijos jėgą galima padidinti iki 9G – trauka būna devynis kartus didesnė nei Žemės paviršiuje.

Eksperimento autoriai matavo temperatūrą pačiame bulvyčių paviršiuje, kuris suskrunda ir susiformuoja traški bulvės pluta. Be to, tyrėjai įvertino traškios plutos storį ir struktūrą pro mikroskopo objektyvą. Konvekcinės srovės susiformuoja tiek dėl kaistančio prikaistuvio, tiek dėl užvirusio aliejaus burbulų kilimo aukštyn. Pagreičiui (G) didėjant, virimo burbulai mažėja, jų susidaro daugiau, o aliejus kunkuliuoja intensyviau. Bet pasiekus 3G gravitaciją virimo burbulai tampa tokie maži, kad prilimpa prie gruzdinamos bulvytės, tad tolesnis gravitacijos didinimas gruzdinimo procesus keičia.

Tyrimo metu pastebėta, kad iki 3G gravitacijos bulvyčių pluta stabiliai storėja. Didėja ir jos traškumas. Be to, bulvytė iškepa greičiau. Bet viršijus šią ribą pluta atsiskiria nuo bulvės minkštimo, nes karšti drėgnos bulvės garai tarp bulvės ir plutos suformuoja burbulinę terpę.

Tyrėjai priėjo išvadą, kad norint paspartinti kepimo ar gruzdinimo procesus, reikėtų padidinti gravitaciją, bet ne daugiau nei 3G. O pademonstravus konvekcijos procesų įtaką kepimui, virimui ir gruzdinimui, prieita išvada, kad bulvytės nulinėje gravitacijoje visiškai neiškeptų ir nesuskrustų. Žinoma, tai dar reikėtų patvirtinti atitinkamais eksperimentais, tačiau kol kas galima manyti, kad komose gruzdintos bulvytės restoranų meniu vargu ar kada nors papildys. O astronautams kol kas teks tenkintis ligšioliniais patiekalais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.