Tai reiškia, kad Žemės gyventojams derėtų susimąstyti apie dar vieną žmonijai ir apskritai visos planetos gyvybei gresiantį išbandymą.
Žemės magnetinis skydas į kosminę erdvę nusidriekęs ne vieną tūkstantį kilometrų. Mūsų planetos magnetosfera turi tiesioginės įtakos viskam – pradedant globalinėmis komunikacijomis, baigiant gyvūnų migracija ir orų pokyčiais. Tačiau pastaruosius porą šimtų metų stebimas magnetinio lauko silpnėjimas byloja apie tai, kad netrukus turėtų verstis magnetinio lauko poliai.
Mokslininkai yra linkę manyti, kad magnetinio lauko polių virsmas jau turėjo įvykti, tačiau jo dar nebuvo, ir jie tiksliai nežino, kada tai įvyks iš tiesų. Jei magnetinio lauko poliai susikeistų, Žemė ir visa joje klestinti gyvybė kurį laiką liktų apnuoginta prieš mirtinus Saulės ir kosmoso spindulius, kuriuos dabar sugeria magnetosfera.
Magnetinio lauko „pauzė“ žmonijai taptų pragaištinga ir gal net prilygtų apokalipsei: Žemėje ilgam sutriktų elektros energijos tiekimas, per trumpą laiką radikaliai pasikeistų planetos klimatas, išaugtų žmonių sergamumas vėžiu.
„Tai – labai rimta, – niūriai perspėja Liverpulio universiteto (Jungtinė Karalystė) Žemės, okeanų ir ekologijos tyrimų centro profesorius Richardas Holme'as. – Įsivaizduokite, kad Žemėje keletą mėnesių neliktų elektros. O juk šiandien be elektros gali apsieiti labai nedaug dalykų.“
Dramatiškai pasikeistų ir Žemės klimatas. Beje, naujausi Danijos mokslininkų tyrimai rodo, kad globaliniai klimato pokyčiai tiesiogiai susiję labiau su magnetinio lauko pokyčiais nei su anglies dvideginio emisijų padidėjimu. Remiantis tyrimu, planeta išgyvena natūralų periodą, kurio metu atmosferą gaubia plonesnis debesų sluoksnis ir jos paviršių pasiekia daugiau sveikatai žalingos spinduliuotės.
Kuriam laikui išsijungus magnetosferai, žalingos spinduliuotės būtų dar daugiau, todėl kai kuriais atvejais galėtų ženkliai išaugti onkologinių susirgimų skaičius. Mokslininkų skaičiavimu, magnetinių polių virsmo atveju kasmet dėl suintensyvėjusios žalingos spinduliuotės žūtų apie 100 tūkst. žmonių.
„Planetos paviršių pasiektų 3–5 kartus daugiau žalingų spindulių nei pro ozono skyles, kurios atsiradusios dėl žmogaus veiklos, – teigia Londono universitetinio koledžo Malardo kosminių tyrimų laboratorijos daktaras Colinas Forsythas. – Maža to, naujosios ozono skylės būtų didesnės ir ilgaamžiškesnės už dabar egzistuojančias.“
Kosminės agentūros Žemės magnetinio lauko silpimą ir dėl to kylančias grėsmes vertina rimtai. Lapkritį į orbitą buvo iškelti trys misijos „SWARM“ kosminiai zondai – jie fiksuos Žemės magnetosferos pokyčius. Misijos tikslas – sudaryti kuo tikslesnį Žemės magnetosferos žemėlapį ir padėti mokslininkams numatyti, kokio stiprumo smūgį kosminiai orai suduotų palydovinėms komunikacijoms.
„Apie Žemės gelmes turime šiokį tokį bendrą supratimą, tačiau dar labai daug ko nesuprantame ir nežinome, – pripažįsta C.Forsythas. – Nevisiškai suprantame, kaip generuojamas Žemės magnetinis laukas, kodėl jis kinta ir kokie yra tų pokyčių intervalai. Juos žinodami galėtume prognozuoti artimiausius magnetosferos pokyčius.“
Magnetinės laiko kapsulės
„SWARM“ misijos metu tikimasi sudaryti Žemės magnetinio lauko žemėlapį.
Apie magnetosferos istoriją mokslininkai duomenų randa netikėtame informacijos šaltinyje – senuose moliniuose induose. Tyrėjai pastebėjo, kad seni molio indai yra savotiškos magnetinės laiko kapsulės: jose yra geležies mineralo magnetito. Deginant molio indus, magnetito mineralai sulygiuoja pagal Žemės magnetinio lauko linijas – panašiai kaip kompaso rodyklės.
Tyrinėdami senus molio indus, mokslininkai atkreipė dėmesį, kaip smarkiai keitėsi Žemės magnetinis laukas per kelis pastaruosius šimtmečius. Pastebėta, kad magnetosfera šiuo metu yra ilgalaikio keitimosi būsenoje. Magnetinis šiaurės polius dreifuoja ir kas keletą tūkstančių metų magnetinio lauko poliai susikeičia vietomis – taip, kad kompaso rodyklės vietoj pietų rodo šiaurę ir atvirkščiai.
Jei magnetinis laukas ir toliau nyks, per milijardus metų Žemė gali virsti negyva kaip Marsas. Mokslininkų vertinimu, Žemės branduolys silpsta gerokai sparčiau, o seni moliniai indai byloja, kad magnetinių polių virsmas gali įvykti netrukus.
Britanijos geologinių tyrimų centro duomenimis, Žemės magnetinis laukas kas milijoną metų verčiasi vidutiniškai 4–5 kartus. Naujausias virsmas kaip tik turėtų vykti dabar arba artimiausiu metu, bet jis nevyksta.
„Šiuo metu negalime tiksliai įvertinti, ar Žemės magnetinis laukas netrukus versis, – apgailestauja C.Forsythas. – Nes Žemės magnetinį lauką stebime ir fiksuojame tik 170 metų. Tikimės, kad magnetinių polių apsivertimas truktų apie 1/15-ąją šio periodo dalį.“
Jei virsmas vis dėlto įvyktų, Žemės magnetinis laukas smarkiai susilpnėtų ne vienam tūkstančiui metų. O tai reikštų, kad visą gyvybę Žemėje pradėtų svilinti gerokai nuožmesnė kosminė ir Saulės spinduliuotė.
„Žemė turi dvigubą skydą, – pasakoja Lankasterio universiteto kosmoso tyrinėtojas Jimas Wildas. – Tačiau kosmose yra apstu visokių dalykų, kurių biologiniai audiniai neištvertų. Jei neturėtume atmosferos ir magnetosferos, tie spinduliai kepintų mus be atvangos. Kol kas nuo pražūtingo saulės vėjo mus saugo magnetosfera.“
„Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad susilpnėjus magnetosferai atmosferoje sustorėtų debesų sluoksnis, tačiau padaugėtų ozono skylių, – pridūrė C.Forsythas. – Tai būtų būdingiau šiaurės pusrutuliui, kuris magnetinio lauko nusilpimo atveju netektų apie 40 proc. ozono – nuostoliai būtų gerokai didesni nei dabar.“
Viena vertus, kai kurie požymiai leidžia manyti, kad polių virsmas jau vyksta.
„Pietų Atlanto magnetinės anomalijos stiprėjimas, magnetinio lauko susilpnėjimas virš Brazilijos – tai jau yra problema, – vardija prof. R.Holme'as. – Virš tų vietų skriejantys palydovai patiria gerokai daugiau problemų nei kiti.“
„Ypač didelio krūvio dalelės palydovams ir orbitoje dirbantiems astronautams gali turėti pragaištingų padarinių“, – pridūrė NASA magnetosferos tyrėja Mona Kessel.
„Tačiau magnetinio lauko pokyčių Žemės gyvybės istorijoje jau yra buvę ir duomenų, kad jie būtų susiję, pavyzdžiui, su masiniais visos gyvybės išmirimais, nėra, – pripažįsta R.Holme'as. – Tiesa, žmonijos civilizacija patirtų rimtų smūgių. Bet būtų ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, naktimis visoje Žemėje būtų matomos įspūdingos pašvaistės.“
„Kad visa tai įvyks – ne pramanas, – tvirtina J.Wildas. – Tai nėra iš piršto laužta teorija. Mes turime tam tikros informacijos. Tačiau reikia daugiau tyrimų. Viliuosi, kad vienaip ar kitaip sprendimą rasime.“
