Amerikiečių mokslininkai turėtų paskelbti apie gravitacinių bangų aptikimą – nepaprastai mažų, visatos tyrais energiją nešančių erdvės ribulių atradimą. Gravitacinių bangų egzistavimą bendrojoje reliatyvumo teorijoje numatė ir Albertas Einsteinas. Kaip teigia „The Guardian“, gravitacinės bangos yra paskutinis nepatikrintas A.Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos elementas. Manoma, kad jos turėtų būti prieš beveik 14 mlrd. metų įvykusio Didžiojo sprogimo aido bangos.
„Jei pirmadienį bus paskelbta apie pirmaprades gravitacines bangas, aš tuo dar nebūsiu visiškai įtikinta, – teigė Londono universitetinio koledžo kosmologė Hiranya Peiris. – Bet jei jie paskelbs turį tvirtų įrodymų... Viešpatie, ohoho! Kitą savaitę manęs nebus darbe.“
„Jei tokios bangos buvo tiesiogiai aptiktos, tai būtų neįtikėtina žinia. Tai būtų labai svarbaus teorijos punkto patvirtinimas, kuris leis mums sužinoti šį tą išties nepaprastai fundamentalaus: kas vyko visatoje išsyk po Didžiojo sprogimo“, – teigė Londono Imperatoriškojo koledžo profesorius Andrew Jaffe. Kitaip sakant, tai paaiškintų, kas vyko tą akimirkos dalelę, kai įvyko Didysis sprogimas ir prasidėjo visatos plėtimasis.
Rodos, ši diena fizikams ir astronomams gali būti išties neeilinė. Jei gravitacinių bangų egzistavimas išties būtų įrodytas atradimu, beveik neabejojama, kad atradimo autoriams tai pelnytų Nobelio premiją fizikos srityje.
Astrofizikų bendruomenėje kalbama, kad gravitacinių bangų signalą užfiksavo pietų ašigalyje, Amundseno-Skoto stotyje įrengtas specialus teleskopas „Background Imaging of Cosmic Extragalactic Polarization“ (BICEP). Įrenginys skenuoja dangų mikrobangų dažniu ir registruoja Didžiojo sprogimo energijos liekanas. Kosmologai jau ne vieną dešimtmetį puoselėja viltį, kad foninėje kosminių mikrobangų (reliktinėje) spinduliuotėje turėtų būti pirmapradžių gravitacinių bangų liekanų.
„Kosmologams toks atradimas reikštų šv. Gralio atradimą, – įsitikinusi H.Peiris. – Tai būtų nepaprastos, nenusakomos svarbos atradimas.“
Tiesa, užfiksuoti tokį signalą yra nepaprastai sudėtinga užduotis. Jį nešančios kosminės mikrobangos, kol pasiekė Žemę, keliavo per visą visatą. Kelionės metu gravitacines bangas sklaidė galaktikų spiečiai.
„Tai tarsi žiūrėjimas į visatą pro stiklą su burbulais“, – tvirtino pietiniame ašigalyje esančio kito teleskopo „South Pole Telescope“ duomenis tyrinėjantis mokslininkas Duncabas Hansonas. Anot jo, norint skelbti apie gravitacinių brangų atradimą, jas silpninantys trikdžiai turi būti pašalinti. O atlygis už tokį darbą būtų vertas mokslinės karjeros viršūnė, verta Nobelio premijos.
