2009 metų gruodžio 9 diena, 7.55 val. ryto. Šoldo karinėje bazėje (Norvegija), už 120 km nuo Tromsės, 29-erių karininkas Kristofferis Rakoczy automobiliu važiavo į netoliese esančius postus. Staiga jo dėmesį patraukė kvapą gniaužiantis reginys – tolumoje sukosi švytintis objektas. Atsakymo, kas tai buvo, tebeieškoma iki šiol.
„Iš pradžių pastebėjau žemai virš horizonto kybančią šviesos spiralę, – prisimena keisto įvyko liudininkas. – Ji švietė tiesiai virš kelio, tad aš jos nepastebėti negalėjau. Nusprendžiau sustoti. Automobilį pastačiau pakelėje ir pasiėmiau filmavimo kamerą. Iš pradžių norėjau objektą nufotografuoti, bet jis netilpo į fotografavimo lauką. Be to, objektas buvo toks įspūdingas, jog nusprendžiau jį nufilmuoti.“
Jo nufilmuota medžiaga – tiesiog neįtikėtina. „Niekaip negalėjau suprasti, kas tai galėtų būti, – tęsia K.Rakoczy. – Net šmėkštelėjo mintis, kad tai – ateiviai. Mąsčiau: jie priskris arčiau ar liks vietoje? Po kelių sekundžių pastebėjau, kad spiralė, būdama toje pačioje vietoje, pradėjo didėti. Apskritai viskas vyko apie minutę. Kurį laiką pasisukęs, objektas pavirto į mažą juodąją skylę – ji atsirado spiralės centre, ir plėtėsi, kol sugėrė visą šviesą.“
Vyras susisiekė su saugumo karininkais ir pasiteiravo, ar negalėjo netyčia nufilmuoti ko nors, ko nederėjo filmuoti. Tačiau saugumo tarnyba nieko nežinojo.
Kerintį šviesos fenomeną tą rytą matė ne vien jis. Tokią pat spiralę žmonės matė ir užfiksavo Tromsėje ir kituose šiaurinės Norvegijos dalies regionuose. Vietos naujienų tarnybas užgriuvo telefoninių skambučių lavina. Vėliau iš atokių vietovių liudininkai pradėjo siųsti filmuotą medžiagą.
Norvegiškosios spiralės fenomenas prikaustė viso pasaulio dėmesį. Kas tai? Laiku keliaujančios būtybės? Psichodelinius eksperimentus atliekantys ateiviai? O gal tiesiog kažkas žemiško?
Kaip tik tomis dienomis Norvegija laukė ypač garbingo svečio – Nobelio taikos premija apdovanoto JAV prezidento Baracko Obamos. Ar tai kaip nors galėjo būti susiję su gruodžio 9-osios rytmečio įvykiais šiauriniame Norvegijos danguje?
Neįprastas eksperimentas?
Pirmiausia šį mįslingą švytėjimą mėginta susieti su Nekoherentinės sklaidos tyrimų sistemos šiaurinių pašvaisčių zonoje atliekamais mokslininkų eksperimentais. Jie vykdomi už 30 km į pietryčius nuo Tromsės. Čia ypač jautria aparatūra tyrėjai mėgina įminti Žemės gynybinio skydo paslaptis: mokslininkai čia tyrinėja klimatinius jonosferos (viršutinių atmosferos sluoksnių) pokyčius.
„Sulaukėme keleto skambučių, – neslepia Michaelas Rietveldas. – Žmonės teiravosi, ar mes žinome, kas tiksliai įvyko. Žmonės žino, kad šiluminėmis patrankomis mes galime viršutiniuose atmosferos sluoksniuose sukelti įvairių efektų. Visi nusprendė, kad mes kažkaip susiję su tomis spiralėmis.“
Kaip tik šioje tyrimų bazėje buvo atliekamas eksperimentas kodiniu pavadinimu „Tequilla Sunrise“. Galingo radaro energija naudojama intensyviam oro molekulių įkaitinimui. Tada danguje atsiranda labai ryškių ir vaizdingų reginių.
„Elektronų įkaitinimo procedūros metu į dangų siunčiamos galingas trumpųjų bangų srautas, – aiškina M.Rietveldas. – Molekulės sužadinamos ir tam tikrose zonose generuoja šviesos bangas. Taip mes mėginame perprasti elektronų įgreitinimo procesus.“
Panašu, kad kaip tik tokių eksperimentų metu danguje gali susiformuoti pasakiškų reginių. Gal čia ir glūdi įstabiosios norvegiškos spiralės paslaptis?
„Visai suprantu žmonių samprotavimus, mat mūsų atliekami eksperimentai atliekami maždaug toje geografinėje platumoje, kur buvo stebėta norvegiškoji spiralė, – pripažįsta tyrėjas. – Tačiau ši keista šviesa su mūsų laboratorija niekaip nesusijusi. Mat įkaitinant elektronus išsiskiria blausi šviesa. Ji plika akimi nematoma. Tai tikrai ne mūsų darbas. Beje, darbus mes pagal tvarkaraštį turėjome pradėti tik po savaitės, gruodžio viduryje.“
Šiaurinė pašvaistė?
Norvegijos kosminių stebėjimų centro heliofizikas Palas Brekke atmeta ir keistos šiaurinės pašvaistės versiją.
„Dievinu šiaurines pašvaistes. Aš ilgai tyrinėjau Saulės ir Žemės sąryšius, t.y., Saulės įtaką planetos gamtai ir kosminiams orams – taip pat ir šiaurinėms pašvaistėms, – teigia jis. – Man pradėjo skambinti žurnalistai ir pasakoti apie liudininkų matytas spirales. Beje, spiralės formų pašvaisčių yra pavykę nufotografuoti. O ir geografinė platuma tinkama.
Tačiau pašvaisčių spiralės būna stambesnės ir ne tokios ryškios. Ir spalvos visai ne tokios. Beje, tą rytą Saulės aktyvumas buvo pernelyg menkas, kad poliarinį dangų nutviekstų šiaurinių pašvaisčių spektaklis.“
Raketomis žvangino... rusai?
Galiausiai anomaliją mėginantys išsiaiškinti žurnalistai apsistojo ties spiralinio objekto karinės kilmės versija. Tačiau susisiekus su kariškiais, šie neskubėjo dalintis informacija ir apskritai reiškinio nekomentavo.
Sutapimas ar ne, tačiau maždaug tuo metu prestižine Nobelio Taikos premija buvo padovanotas JAV prezidentas B.Obama. Jo vizito į šią šalį metu Norvegija atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre. Kodėl rusams neišnaudojus tokios puikios progos visam pasauliui pademonstruoti naujas karines technologijas? Gal taip karinės struktūros demonstravo savo raumenis?
„Labai abejoju, ar kas nors imtų žaisti tokius žaidimus, – įsitikinęs heliofizikas P.Brekke. – Labiausiai tikėtina, kad tai – nuo kurso nukrypusios raketos, kuri galėjo būti iššauta per karines pratybas, trajektorija. Raketą sudaro trys pakopos – trys varikliai. Panašu, kad galėjo nulūžti raketos išmetamosios dalies tūtos. Todėl, užuot tryškęs tiesia linija, ugnies srautas toje vietoje prasimušė į šoną, ir raketą pradėjo suktis spirale. Sprendžiant iš spiralės krypties, raketą paleido ne norvegų ir ne švedų kariai – juk mūsų raketos nukreiptos į rytus. Lieka vienintelė vieta – Rusija. Veikiausiai raketa buvo paleista iš Baltosios jūros.“
Beje, apie tai buvo informuojami ir orlaivių pilotai.
Ir iš tiesų, gruodžio 10 d. Rusija pripažino, kad gruodžio 9 d. vyko karinės pratybos, kurių metu buvo paleista iš viso 13 raketų „Bulava ICBM“. Šešios iš jų skrydžio metu sugedo. Ko gero, jas ir matė aibė Norvegijos gyventojų.
Parengta pagal dokumentinį serialą „Invasion Earth“.
