Ateivių paieškos: kodėl dar neradome?

„Jeigu nežemiškos civilizacijos egzistuoja, kodėl mes jų dar neradome?“ – 1950 metais Nobelio laureatas fizikas Enrico Fermi suformulavo savo garsųjį paradoksą. Nežemiško intelekto paieškos projektai (SETI) vykdomi jau daugiau nei pusę amžiaus ir, nors apčiuopiamų rezultatų jie dar nepasiekė, mokslininkai rankų nenuleidžia.

„Pioneer 10“ auksu padengta aliuminio plokštelė, ant kurios įspausti nuogų vyro ir moters atvaizdai bei grafinė informacija apie erdvėlaivio kilmę.<br>NASA nuotr.
„Pioneer 10“ auksu padengta aliuminio plokštelė, ant kurios įspausti nuogų vyro ir moters atvaizdai bei grafinė informacija apie erdvėlaivio kilmę.<br>NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

Dec 29, 2014, 3:25 PM, atnaujinta Jan 18, 2018, 12:44 AM

Pirmasis kontaktas

1960 metų balandžio 8 dieną Kornelio universiteto astronomas Frankas Drakas nukreipė 26 metrų radijo teleskopą į dvi greta esančias žvaigždes. JAV Nacionalinėje radijo astronomijos observatorijoje (NRAO) esantis prietaisas buvo nustatytas taip, kad fiksuotų 1420 megahercų dažnį – natūraliai kosminėje erdvėje vandenilio skleidžiamas bangas. Taip prasidėjo pirmasis projektas „Ozma“, skirtas nežemiškos civilizacijos signalų paieškoms.

Vandenilio skleidžiamas dažnis buvo pasirinktas todėl, kad tai yra labiausiai paplitęs elementas Visatoje ir, F.Drako manymu, būtų logiška, jog protingos būtybės bandytų su mumis susisiekti pasinaudodamos būtent juo.

Nors kaimyninės Tau Ceti ir Epsilon Eridani žvaigždės buvo laikomos daug žadančiomis kandidatėmis, „Ozma“ projektas galiausiai pasibaigė tiesiog 150 valandų stebėjimo medžiagos sukaupimu.

1972-aisiais NRAO astronomai gavo antrąjį šansą. Pasinaudoję didesniu teleskopu jie galėjo surinkti daugiau duomenų per trumpesnį laiką. Ketverius metus buvo stebima daugiau nei 650 žvaigždžių (taip pat ieškant vandenilio signalo), bet vėl nieko nerasta.

„Oho!“

1973 metais buvo pradėta vykdyti „Ozma“ įkvėpta programa – „Big Ear“. Ją iki 1995 m. kuravo Ohajo valstybinis universitetas. Rengėjai labai nustebo, kai 1977 m. rugpjūčio 15 dieną 79 metrų palydovinė lėkštė priėmė galingą radijo bangų signalą, atsklidusį iš Šaulio žvaigždyno.

Signalų serija truko 72 sekundes ir buvo labai panaši į vandenilio dažnį. Kai astronomas Jerry Ehmanas signalą pamatė atspausdintą kompiuterio duomenų lape, apibraukė jį raudonu rašikliu ir šalia parašė: „Wow!“ (liet. oho!).

Iš kur tiksliai šis signalas atsklido, niekas nežino, tačiau tai iki šiol yra pats perspektyviausias kada nors SETI užčiuoptas nežemiškos civilizacijos egzistavimo pėdsakas.

Galingas pliūpsnis

2007 metais Vakarų Virdžinijos universiteto astronomai pastebėjo paslaptingą kosminį reiškinį: labai intensyvų ir trumpą radijo bangų signalą (FRB), kuris, pasirodo, sklinda ne iš mūsų galaktikos. Staigusis radijo signalas truko vos 15 milisekundžių, tačiau išskyrė daugiau energijos nei Saulė per maždaug vieną mėnesį.

Skaičiavimai rodo, kad jis atėjo iš ne didesnio nei 1500 km skersmens objekto. Astronomai spėja, kad FRB galėjo susidaryti įvykus kažkokiai kosminei katastrofai, pavyzdžiui, gęstant juodajai skylei ar susidūrus dviem neutroninėms žvaigždėms.

Buvo užfiksuoti ir kiti FRB atvejai, tačiau mokslininkai kol kas dar negali tiksliai paaiškinti jų kilmės. Šią spragą užpildė NSO „tyrinėtojų“ spekuliacijos, esą FRB – tai kosminių būtybių pranešimai ar net didelio ateivių komunikacijos tinklo dalis.

Ženklai laukuose

Ateivių medžiotojai nežemiškų civilizacijų požymių suranda ir visai šalia mūsų. Kurį laiką pietų Anglijos pasėlių laukuose pasirodydavo keistų geometrinių formų apskritimai. Daugelis žmonių tikėjo, kad tai yra ateivių iš kosmoso pranešimai, tačiau šiuo metu jau žinoma, kad šie dariniai tebuvo menininkų darbas.

Maždaug prieš dešimtmetį atsirado ir šiek tiek rimtesnė mintis: galbūt svetimos būtybės pranešimus paliko mūsų DNR. Šią idėją 2004 m. iškėlė Paulas Davis: „Gali būti, kad mažyčiais kosminiais zondais nežemiškos būtybės tarsi užkrėtė Žemės organizmų genomus savo virusų pavidalo pranešimais.“ Tačiau per 10 metų šios teorijos patvirtinimui įrodymų nerasta.

Per pastaruosius porą metų ši idėja buvo atgaivinta, tačiau įgavo šiek tiek kitokią formą. Kazachų mokslininkų pora iškėlė hipotezę, kad genetinis kodas būtų geresnė vieta įsodinti signalui ir net teigė, kad žmogaus DNR rado „Oho!“ reikšmės pranešimą.

Prisistatome patys

Nesugebėjimas aptikti kitų kosminių civilizacijų pranešimų mūsų neatgraso nuo savo žinučių siuntimo. Vos tik žmonės išmoko radijo bangomis bendrauti tarpusavyje, nesąmoningai pradėjo transliuoti signalus į kitus žvaigždynus: pačios pirmosios radijo laidos jau yra nukeliavusios apie 100 šviesmečių nuo mūsų planetos ir su kiekviena sekunde vis tolsta.

Pirmasis sąmoningas bandymas susisiekti su kitais kosmoso gyventojais įvyko 1972 metais, kai NASA paleido kosminį zondą „Pioneer 10“. Jis į kosminę erdvę nuskraidino auksu padengtą aliuminio plokštelę, ant kurios įspausti nuogų vyro ir moters atvaizdai bei grafinė informacija apie erdvėlaivio kilmę. „Pioneer 10“ šiuo metu yra Saulės sistemos pakraštyje.

Išsamesni pranešimai buvo patalpinti dviejuose „Voyager“ zonduose, kurie pakilo 1977 metais. Abu skraidina auksu padengtus vario diskus, kuriuose užkoduota virš 150 Žemės vaizdų bei garsų. Juose taip pat yra 55 kalbomis įrašyti sveikinimai ir trumpos muzikinių kūrinių ištraukos.

2010 metais „Voyager 2“ atgal į Žemę pasiuntė keletą neįprastų signalų, o tai paskatino spekuliacijas, esą tai buvo ateivių darbas. Vėliau paaiškėjo, kad tiesiog sugedo vienas iš kompiuterių.

Tikimybė, kad bet kuris iš šių fizinių pranešimų kada nors bus rastas, yra labai maža. Tačiau tai nėra vienintelis būdas pabandyti susisiekti su nežemiškomis civilizacijomis. Puerto Rike esantis radijo teleskopas 1974-ųjų lapkričio mėnesį pasiuntė skaitmeninę žinutę į žvaigždžių spiečių Mesjė 13, esantį už 25 tūkst. šviesmečių. Mikrobangomis užkoduotame pranešime yra skaičiai nuo 1 iki 10, įvairūs grafiniai DNR vaizdai bei jos sudedamosios dalys. Taip pat žmogaus figūros brėžiniai bei mūsų Saulės sistemos planetų ir radijo teleskopo atvaizdai.

Nuo aštuntojo dešimtmečio daugybė kitų pranešimų buvo transliuojama į kosmosą, įskaitant ir milžinišką „Doritos“ reklamą. Tokios žinutės akademinėje bendruomenėje vertinamos labai prieštaringai – kai kurie mokslininkai mano, jog turėtume susilaikyti nuo aklo informacijos skleidimo į kitus žvaigždynus, nes juos gali iškoduoti ir priešiškai nusiteikusios kosminės būtybės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.