Naujausi tyrimai leido prieiti išvadą, kad „Gliese 581d“ iš tikrųjų egzistuoja. Panašu, kad tai – du kartus už Žemę masyvesnė uolinė planeta.
Pernai Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjai pareiškė, kad „Gliese 581d“ ir jos palydovė „Gliese 581g" tėra magnetinių audrų iškreivinti šviesos spinduliai, atskrieję iš žvaigždės, kuri nuo Žemės nutolusi 22 šviesmečius. Kosminiais masteliais tai yra tarsi kaimyno kiemas.
Tačiau naujausias britų tyrimas rodo, kad Pensilvanijos mokslininkų naudotas metodas tinkamas tik didelių egzoplanetų identifikavimui, o mažų egzplanetų atveju (kokia ir yra „Gliese 581d“) jis nėra tikslus ir taikytinas.
Karalienės Marijos universiteto Londone ir Hertfordšyro universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjai egzistuojančius duomenis ištyrė kur kas tikslesniu metodu.
„Gliese 581d“ egzistavimas arba jos nebuvimas – svarbus momentas, kadangi tai yra pirma Žemės tipo planeta, atrasta vadinamojoje planetinės sistemos gyvybės zonoje. Tai – ypač reikšmingas atvejis Doplerio efekto metodikoje, – kalbėjo tyrimui vadovavęs Guillemas Anglada-Escude. – Mokslininkai visad diskutuoja dėl duomenų interpretavimo, bet aš neabejoju, kad „Gliese 581d“ iš tikrųjų skrieja aplink „Gliese 581“ žvaigždę.“
„Gliese 581d“ gali būti pirmoji Žemės tipo egzoplaneta, aptikta gyvybės zonoje – nutolusi nuo gimtosios žvaigždės tiek, kad planetoje nei per karšta, nei per šalta organinei gyvybei. „Gliese 581d“ buvo atrasta, kai Kalifornijos universiteto Santa Kruze (JAV) mokslininkai kadaise ieškojo žvaigždės šviesos pokyčių, kuriuos sąlygoja aplink ją galimai skriejančių planetų gravitacija. Šviesos iškraipymas bylojo, kad planeta gali būti maždaug 3 kartus masyvesnė už Žemę.
Žemės tipo planetos atradimas prie žvaigždės „Gliese 581" tada sužadino neakademinės visuomenės vaizduotę. Dokumentinių filmų kompanija RDF ir socialinis tinklas „Bebo“ Ukrainoje veikiančiu teleskopu į „Gliese 581“ pasiuntė galingą spindulį su informacija – 500 žinučių su Žemės gyventojų pranešimais radijo bangų pavidalu.
Tikėdamasis fundamentalių atradimų, Australijos mokslo ministras tuo metu organizavo 20 tūkst. „Twitter“ naudotojų žinučių išsiuntimą į tolimą planetinę sistemą.