Galingiausios klasės, X2,2 stiprumu įvertintas, žybsnis įvyko kovo 11 dieną 16.22 val. Grinvičo (18.22 val. Lietuvos) laiku. Jis užfiksuotas saulės dėmėje, kuri įvardinta AR12297. Įvykį užfiksavo NASA „Solar Dynamics“ observatorija, praneša Space.com.
Minėtame Saulės regione pastarosiomis dienomis buvo įvykę keli vidutinio stiprumo (M klasės) žybsniai. Paaiškėjo, kad tai buvo savotiškas „pasiruošimas" trečiadienio žybsniui. Po jo Žemėje užfiksuoti aukšto dažnio radijo ryšių sistemų sutrikimai.
Saulės žybsnius dažnai lydi vainikinės masės išsiveržimai (angl. coronal mass ejection, CME) – į kosminę erdvę išspjaunami milžiniški įkaitusios plazmos debesys, skriejantys milijonų kilometrų per valandą greičiu. Taigi jei žybsnio metu paskleista radiacija Žemę pasiekia per kelias minutes (dėl to ir sutrinka radijo sistemų darbas), CME iki mūsų planetos įprastai nusigauna per kelias dienas. Jei žybsnis nukreiptas į mūsų planetą, energingosios dalelės gali sukelti geomagnetines audras, sutrikdyti elektros tinklų, palydovinės navigacijos ir kitų sistemų darbą.
Mokslininkai kol kas negali pasakyti, ar pastarojo žybsnio metu į kosmosą buvo išsviesta didelės energijos dalelių. Visgi JAV Kosmoso prognozių centras Boulderyje (Kolorado valstija) paskelbė įspėjimą apie galimą geomagnetinę audrą penktadienį, kovo 13 dieną.
Saulės žybsniai skirstomi į tris kategorijas: C (silpniausi), M ir X (stipriausi). X žybsniai yra 10 kartų galingesni nei M žybsniai. X2 ir X3 klasės žybsniai yra, atitinkamai, du ir tris kartus galingesni už X1 žybsnį.
