Šis pilnas mėnulio užtemimas įvyks per pilnatį ir dar palydovui būnant perigėjuje – jo orbitos taške, esančiame arčiausiai Žemės. Dėl to mėnulis danguje atrodys net apie 14 proc. didesnis nei jam būnant apogėjuje (tolimiausiame orbitos taške).
Išankstinės meteorologų prognozės rodė, kad pirmadienio naktį Lietuvoje bus vietomis apsiniaukę, tad užtemimas gali būti matomas ne visur.
Jei nuspręsite pasigrožėti retu reginiu, keltis derėtų prieš 4 val. ryto – būtent tada prasidės šis mėnulio užtemimas. Pilnai mėnulis užtems 5 val. 11 min. ir tai tęsis iki 6 val. 23 min, kuomet palydovas nusiris žemiau horizonto, taigi užtemimo pabaiga Lietuvoje nebebus matoma.
Tetrados pabaiga
Kruvinuoju supermėnuliu tai vadinama todėl, kad užtemęs mėnulis atrodo rausvas. Žemės šešėlyje pasislėpęs palydovas visiškai neužtemsta, nes saulės spindulius išsklaido („užlenkia“) mūsų planetos atmosfera.
Rugsėjo 28-ąją įvyksiantis užtemimas bus ketvirtas ir paskutinis iš vienas po kito įvyksiančių pilnų užtemimų serijos, o astronomai tokią seriją vadina tetrada. Ankstesni šios serijos užtemimai įvyko pernai balandžio 15 d., spalio 8 d. ir šių metų balandžio 4-ąją.
Anksčiau tetrada vyko 2003–2004 metais, o kita prognozuojama 2032–2033 metais. Per XXI šimtmetį įvyks iš viso aštuonios tetrados.
Kai kuriose sluoksniuose šiai tetradai priskiriama ypatinga religinė reikšmė. Šios tetrados užtemimai sutapo su svarbiomis žydų šventėmis – Pesachu (Neraugintos duonos švente) praėjusiais ir šiais metais, taip pat Sukotu (Palapinių švente) pernai spalį ir šių metų rugsėjį.
