Mėnulis skriedamas savo orbita atsidūrė tiesiai už Žemės, kitoje pusėje nuo saulės ir jį uždengė mūsų planetos šešėlis.
Šis dangaus kūnas paskęstų visiškoje tamsoje, tačiau Žemės atmosfera pakreipia keliaujančią šviesą į tą regioną, kuriame yra šešėlis – pusšešėlį.
Skriejant per tiek daug oro mėlyna spalva išsisklaido ir lieka tik raudona. Būtent tokį efektą mes matome tada, kai dangus nusidažo rausvai kylant ar leidžiantis saulei.
Tad raudonas mėnulis yra lyg visi žemės saulėlydžiai ir saulėtekiai atspindėti atgal į mus nuo jo paviršiaus.
Šis įvykis buvo ketvirtas iš eilės einantis pilnas mėnulio užtemimas. Sekos nesutrukdė nei vienas dalinis užtemimas. Tokia nepertraukiama seka yra vadinama tetrada.
XXI a. buvo aštuoni tokie tetradų užtemimai. Bet šis reiškinys yra gan ypatingas. Jis nei karto neįvyko nuo 1400 iki 1900 metų.
Be to, paskutinis šios tetrados užtemimas yra ypatingas tuo, kad bus matomas supermėnulis. Taip vadinamas reiškinys, kai pilnatis būna tuo metu, kai mėnulis savo orbitoje yra labiausiai priartėjęs prie Žemės. Tuo metu jis atrodo net 14 proc. didesnis ir 30 proc. ryškesnis, nei toliausiame nuo Žemės savo orbitos taške.
Paskutinį kartą „kruvinasis“ supermėnulis buvo matomas 1982 metais, o kito bus laukiama tik 2033 metais.
Tad tie žmonės, kuriems pasisekė jį išvysti, žvelgė į gerokai didesnį ir pastebimai raudonesnį mėnulį, nei galima pamatyti per vienos kartos gyvenimą.
