Saulė tiesiai į Žemę plieskė žybsnį: laukia įspūdinga naktis

Naujųjų metų naktį dangų nušvies fejerverkai, tačiau ne mažiau įspūdingas šviesų šou prognozuojamas ir šiąnakt: dėl Saulėje įvykusio žybsnio numatomos pašvaistės, kurios turėtų būti matomos ir Lietuvoje.

Gruodžio 28 d. įvykęs saulės žybsnis, nukreiptas tiesiai į Žemę.<br>NASA/SDO nuotr.
Gruodžio 28 d. įvykęs saulės žybsnis, nukreiptas tiesiai į Žemę.<br>NASA/SDO nuotr.
Anksčiau pasiekus 7 Kp lygį Lietuvoje ne sykį buvo matomos pašvaistės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anksčiau pasiekus 7 Kp lygį Lietuvoje ne sykį buvo matomos pašvaistės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2015-12-30 10:37, atnaujinta 2017-09-26 16:23

Pašvaistės prognozuojamos dėl to, kad pirmadienį saulės dėmėje AR2374 įvyko ilgas vidutinio galingumo (M1,9 klasės) žybsnis, nukreiptas tiesiai į mūsų planetą. Netrukus po jo užfiksuoti radijo ryšio sutrikimai Pietų Amerikoje, Atlanto vandenyno pietinėje dalyje ir Afrikoje.

Nors pats žybsnis nebuvo itin galingas (stipriausi žybsniai priskiriami prie X klasės), užfiksuotas stiprus vainikinės masės išsiveržimas, o jo metu išsviestos dalelės kosmine erdve skrieja Žemės link. Kosmoso orų specialistai prognozuoja, kad šios dalelės planetą pasieks artimiausią naktį.

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosmoso orų prognozių centras nurodo, kad naktį į ketvirtadienį įvyks labai stipri geomagnetinė audra. Jos metu Žemės magnetinio lauko svyravimų indeksas sieks 7 Kp lygį. To užtenka, kad pašvaistės būtų matomos ne tik šiaurinėse platumose, bet ir piečiau – net Lietuvoje. Anksčiau pasiekus 7 Kp lygį Lietuvoje ne sykį buvo matomos pašvaistės.

Geomagnetinės audros pikas prognozuojamas gruodžio 30 d. 15–18 val. Grinvičo (17–20 val. Lietuvos) laiku. Tiesa, tai – tik teorinis modelis, iš tiesų geomagnetinė audra gali prasidėti ir vėliau.

Nedidelė viltis išvysti pašvaistę lieka ir Naujųjų metų naktį, mat gruodžio 31-ąją gali išsilaikyti 5 Kp lygio geomagnetinė audra.

Mokslininkai saulės žybsnius pagal stiprumą skirsto į tris kategorijas: C (silpniausi), M (vidutinio galingumo) ir X (stipriausi). Dažnai po žybsnių įvyksta ir vainikinės masės išsiveržimai, per kuriuos į kosminę erdvę išsviedžiami įkaitusios plazmos ir didelės energijos dalelių pliūpsniai. Pasiekusios Žemę šios dalelės gali sukelti geomagnetines audras, sutrikdyti elektros tinklų, radijo ryšio veikimą, o šiaurinėse platumose matomos ryškios pašvaistės.

Geomagnetinės audros taip pat gali paveikti žmonių savijautą ir sveikatą. Jų metu pagausėja širdies priepuolių atvejų, gali pagausėti pacientų, kuriems ima trikti širdies ritmas.

Žemės magnetinio aktyvumo kitimą galite stebėti čia

Parengta pagal „Space.com“, „Discovery News“ ir „SpaceWeather.com“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.