Nejau mes vieni? Astrobiologai išsiaiškino, kodėl ateiviai tyli

Visatoje yra milijardai galaktikų, kiekvienoje jų – dešimtys, šimtai ar net tūkstančiai milijardų žvaigždžių ir, ko gero, dar daugiau aplink jas skriejančių planetų. Tačiau žmonijai iki šiol taip ir nepavyko užfiksuoti jokių pažangių ateivių egzistavimo įrodymų. Kodėl jie tyli?

Žmonijai kol kas nepavyko aptikti ateivių egzistavimo ženklų.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Žmonijai kol kas nepavyko aptikti ateivių egzistavimo ženklų.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 1, 2016, 7:30 PM, atnaujinta Jun 9, 2017, 1:57 PM

Atsakymą į šį klausimą mano išsiaiškinę Australijos nacionalinio universiteto (ANU) astrobiologai. Aiškindamiesi, kaip gali vystytis gyvybė, mokslininkai nustatė, kad naujos gyvybės formos planetose dažnai išmiršta dėl planetoje vykstančių pokyčių.

„Visatoje, ko gero, apstu gyvybei tinkamų planetų, todėl daug mokslininkų mano, kad joje turėtų būti apstu ateivių, – teigė ANU astrobiologas Aditya Chopra. – Ankstyvoji gyvybė yra trapi, taigi mes manome, kad ji retai vystosi pakankamai sparčiai, kad išliktų.“

Daugelio naujų planetų aplinka yra nestabili. Tam, kad planeta būtų tinkama gyvybei, joje užsimezgusios gyvybės formos turi reguliuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, anglies dioksidą, vandenį ir kitus procesus tam, kad planetos paviršiaus temperatūra išliktų stabili.

Maždaug prieš 4 mlrd. metų ne tik Žemė, bet ir Venera bei Marsas galėjo būti tinkamos gyvybei. Tačiau praėjus daugmaž milijardui metų nuo susiformavimo Venera virto lava kunkuliuojančiu pragaru, o Marsas – sustingusiu ledokšniu.

Pirmieji mikroorganizmai Veneroje ir Marse, jei jų ten buvo, nesugebėjo stabilizuoti sparčiai besikeičiančių aplinkos sąlygų.

„Gyvybė Žemėje veikiausiai atliko esminį vaidmenį ir stabilizavo planetos klimatą“, – pastebėjo ANU Planetos mokslų instituto profesorius Charley Lineweaveras.

„Paslaptis, kodėl iki šiol neaptikome jokių ateivių egzistavimo ženklų, gali būti mažiau susijusi su gyvybės atsiradimo tikimybe ar pažanga – didesnę įtaką gali turėti staigaus biologinių procesų ciklų reguliavimo mechanizmo atsiradimas planetoje“, – pridūrė jis.

Jei tokie mokslininkų teiginiai yra teisingi, tyrinėjant kitas planetas, kur galėjo susiformuoti gyvybė, absoliuti dauguma fosilijų būtų mikroorganizmai, o ne išsivysčiusios rūšys, tokios kaip dinozaurai ar humanoidai, kurių išsivystymui reikia milijardų metų.

Parengta pagal Phys.org inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.