Mokslininkai nustatė, kiek laiko dar neateis Visatos pabaiga

Kol kas bijoti Visatos pabaigos nėra ko. Atsižvelgiant į Visatos plėtimosi pobūdį ir greitį, ji „nesuplyš“ dar bent artimiausius 2,8 mlrd. metų.

Fotografijoje pažymėtas tamsiosios materijos, galaktikų ir karštų dujų pasiskirstymas besijungiančioje galaktikų grupėje Abell 520.<br>NASA nuotr.
Fotografijoje pažymėtas tamsiosios materijos, galaktikų ir karštų dujų pasiskirstymas besijungiančioje galaktikų grupėje Abell 520.<br>NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 26, 2016, 3:00 PM, atnaujinta Jun 6, 2017, 10:31 AM

Tie, kurie tik dabar sužinojo, kad tokia Visatos pabaiga yra įmanoma, prisislinkite arčiau.

Žvaigždžių ir galaktikų stebėjimai rodo, kad Visata plečiasi didėjančiu greičiu. Darant prielaidą, kad šis spartėjimas išliks pastovus, galiausiai visi kosmoso objektai vieni nuo kitų nutols, žvaigždės išmirs, o Visata atvės ir virs neįsivaizduojamo dydžio tuščia erdve.

Tačiau yra ir kita galimybė. Manoma, kad plėtimosi spartą lemia tamsioji energija – hipotetinė energijos forma, kuri yra kiekvienoje erdvės vietoje ir sudaranti beveik tris ketvirtadalius visos Visatos masės. Jei tamsiosios energijos kiekis augs, plėtimosi spartėjimas taip pat didės, kol galiausiai erdvėlaikis neatlaikys ir sutrūks ir Visata tiesiog... išnyks.

Anksčiau būta prognozių, kad šis hipotetinis „didysis sutrūkimas“ įvyks po 22 mlrd. metų. Tačiau ar jis gali įvykti anksčiau?

Kad tai išsiaiškintų, Diego Sáez-Gómezas iš Lisabonos universiteto (Portugalija) su kolegomis sukūrė įvairių scenarijų modelius ir, panaudodami naujausius duomenis apie Visatos plėtimąsi, sudarė galimą laiko skalę.

Mokslininkai nustatė, kad anksčiausiai „didysis sutrūkumas“ galėtų įvykti Visatai pasiekus 1,2 dabartinio savo amžiaus – arba po maždaug 2,8 mlrd. metų nuo šiandien.

Mes saugūs. D.Sáez-Gómezas

O kada vėliausiai tai galėtų įvykti? „Viršutinė linija krypsta begalybės link“, – teigė jis. Kitaip sakant, „didysis sutrūkimas“ gali niekada taip ir neįvykti, o Visatą ištiktų anksčiau aprašytas virtimo tuščia erdve scenarijus.

Atsižvelgiant į tai, kad Saulė dar švies bent 5 mlrd. metų, būtų keista, jei Visatos pabaiga ateitų taip anksti. Tačiau apmąstyti galimą Visatos likimą naudinga, teigia D.Sáez-Gómezas.

Tokie scenarijai, kaip „didysis sutrūkimas“, atsiranda dėl mūsų menko fizikos supratimo, tiksliau – nesugebėjimo sujungti kvantinę mechaniką ir bendrąjį reliatyvumą, gravitacijos teoriją. Nagrinėjant įvairias galimybes, gali paaiškėti svarbių dalykų.

„Nagrinėdamas egzotinius, ekstremalius scenarijus išmoksti naujų fizikos teorijos dalykų“, – teigė kosmologijos teoretikas Robertas Caldwellas iš Dartmuto koledžo Naujajame Hampšyre (JAV). Tiesa, jis mano, kad D.Sáez-Gómezo nustatyta „apatinė riba“ yra labai konservatyvi – panašu, kad Visata turėtų egzistuoti gerokai ilgiau.

O jei ir ne, dar liko visai nemažai laiko.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.