Dabar jiems reikalingas 45 tūkst. dolerių įnašas. Orbitoje aplink Žemę skriesiantis dirbtinis palydovas turės didžiulį veidrodinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos audeklą.
Dirbtinio palydovo kūrėjai taip pat teigia, kad „Majak“ orbitoje galėtų pasitarnauti ir kaip kosminių šiukšlių valytojas – parašiutine sistema jis galėtų nuleisti orbitines šiukšles žemiau, į tankiuosius atmosferos sluoksnius, kur orbitoje paliktas šlamštas tiesiog sudegtų.
Šiam projektui „Kickstarter“ platformoje jau pavyko surinkti 33 tūkst. dolerių – šiuos pinigus palydovo kūrėjai gavo 2014 m. ir 2016 m. pradžioje paskelbtais projektais. Naujausias projekto autorių prašymas – paaukoti dar 45 tūkst. dolerių. Iki paramos laikotarpio pabaigos likus 35 dienoms, projekto autoriams suaukota 1613 dolerių.
„Majak“ paleisti į kosmosą planuojama šių metų rugpjūtį erdvėlaiviu „Sojuz 2“, padedant Rusijos kosmoso agentūrai „Roskomos“. Palydovo kūrėjų tikslas – iškelti „Majak“ į heliosinchroninę orbitą maždaug 600 km aukštyje. Tai reiškia, kad palydovas visada bus apšviestas Saulės ir atspindės jos šviesą į įvairius besisukančio Žemės rutulio regionus. Speciali programėlė išmaniajame telefone informuos, kada „Majak“ praskries virš teritorijos, kurioje gyvenate.
Iškeltas į orbitą, nedidukas dirbtinis „Cubesat“ tipo palydovas išskleis didelę piramidės formos veidrodinio audeklo struktūrą. Reflektorius bus 16 kvadratinių metrų ploto, jis pagamintas iš polimerinės medžiagos, kuri už žmogaus plauką plonesnė net 20 kartų. Kiekviena piramidės briauna bus 2,7 metro ilgio.
Projekto komanda neseniai skelbė jau surinkusi pakankamai lėšų, kad būtų galima žengti kitą žingsnį – raketos testavimą.
Beje, už 75 dolerių įnašą kiekvienas projekto labdarys gaus po originalaus dydžio „Cubesat“ palydovo kopiją, o už 99 dolerius galės tapti „Mayak Project movie“ komandos dalimi.
„Į orbitą siunčiame kosminį aparatą, kuris taps ryškiausia žvaigždė danguje po Saulės ir kuris bus matomas iš bet kurio mūsų planetos taško, – tikina projekto vadovas Aleksandras Šajenka, Maskvos valstybinio universiteto Mechanikos inžinerijos fakulteto Moderniosios kosmonautikos katedros vedėjas. – Norime pademonstruoti, kad kosmoso tyrimai yra šis tas labai įdomaus ir jaudinamo, o svarbiausia – šiandien tokie tyrimai prieinami praktiškai visiems jais besidomintiems.“
