Buvo užfiksuotos iš juodųjų bedugnių susiliejimo vietos sklindančios didelės energijos šviesos dalelės – γ (gama) spinduliai. Šis atradimas ne tik padės mokslininkams nustatyti tikslų gravitacinių bangų šaltinį – jei stebėjimai pasitvirtins, jie turės didžiulę įtaką mūsų supratimui apie Visatą valdančią fundamentalią fiziką.
„Iš juodųjų bedugnių susiliejimo kilę γ spinduliai būtų labai svarbus atradimas, kadangi manoma, kad juodosios bedugnės susilieja „švariai“, neskleisdamos jokios šviesos“, – paaiškina NASA.
Visų pirma, štai ką žinome. Pernai rugsėjo 14 dieną Lazerinio interferometro gravitacinių bangų observatorijos (LIGO) padaliniai Vašingtone ir Luizianoje užfiksavo pirmuosius tiesioginius gravitacinių bangų pėdsakus, kilusius susiliejant dviems juodosioms skylėms (vadinamosioms dvinarėms juodosioms bedugnėms) maždaug prieš 1,3 milijardo metų.
Šis atradimas buvo svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, niekam anksčiau nėra pavykę aptikti dvinarių juodųjų skylių susiliejimo. Antra, įvykis buvo toks galingas, kad smarkiai iškreipė erdvėlaikio audinį, sukurdamas per Visatą išplitusius jo raibulius, kurie galiausiai pasiekė mus.
Dabar NASA tyrėjai paskelbė, kad rugsėjo 14 dieną jie užfiksavo ir kai ką keisto – labai silpną gama spindulių žybsnį po mažiau nei pusės sekundės nuo gravitacinių bangų, tame pačiame kosmoso regione.
Sutapimas? Šio varianto kol kas atmesti negalime, bet NASA sako, kad yra 0,2 proc. tikimybė, jog šie du įvykiai atsitiktinai nutiko toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu.
Mažiausia, ką suteiks šis atradimas – jis padės mokslininkams tiksliai nustatyti, kur šis dviejų juodųjų bedugnių susiliejimas prieš 1,3 mlrd. metų įvyko.
„Kol kas gravitacinių bangų observatorijų teikiamas vaizdas gan neryškus. Po rugsėjo įvykio, pagal datą pavadinto GW150914, LIGO mokslininkai tegalėjo nustatyti, kad šaltinis yra maždaug 600 kvadratinių laipsnių dangaus plote. Tai būtų galima palyginti su JAV užimamu kampiniu plotu ant Žemės planetos.
Tariant, kad žybsnis susijęs su šiuo įvykiu, jo lokalizacija ir „Fermi“ Žemės vaizdas galėtų padėti sumažinti LIGO paieškos lauką maždaug dviem trečdaliais, iki 200 kvadratinių laipsnių“, – aiškina NASA.
Bet faktas, kad šviesa atrodo išspinduliuota iš juodųjų bedugnių susiliejimo, taip pat gali priversti iš esmės permąstyti vieną iš audringiausių ir energingiausių įvykių žinomoje Visatoje.
Kodėl? Norint sukurti šviesą reikia dujų, o šalia dviejų netrukus susiliesiančių juodųjų bedugnių dujų būti neturėtų, nes jas turėjo susiurbti kuri nors juodoji skylė dar gerokai iki susiliejimo.
Yra dvi galimybės. Pirmoji – gama spindulių žybsnis išties buvo sutapimas ir neturi nieko bendra su GW150914 juodųjų bedugnių susiliejimu, sukūrusiu rugsėjo 14-ąją užfiksuotas gravitacines bangas. Antroji – susiliedamos juodosios bedugnės gali generuoti gama spindulius, o tai reiškia, kad teks pergalvoti dėsnius, apibrėžiančius, ką juodosios bedugnės gali praryti ir kada.
„Tai labai viliojantis atradimas ir menkai tikėtina, kad tai melagingas pavojus, bet prieš pradėdami perrašyti vadovėlius, turime išvysti daugiau žybsnių, susijusių su gravitacinėmis bangomis iš juodųjų bedugnių susiliejimų“, – portalui Phys.org sakė viena iš „Fermi“ komandos narių Valerie Connaughton.
Reikės daugiau duomenų, norint išsiaiškinti, kuris iš šių variantų tikrasis, bet juodosios bedugnės traukai atsispiriančios dujų dalelės būtų išties pribloškiama naujiena.
Rezultatai publikuoti „The Astrophysical Journal“.
