Neįtikėtina lietuvių užmačia – ūkis Mėnulyje

Žemdirbių tauta laikomi (ar bent tokiais besijaučiantys) lietuviai užsimojo į Mėnulį nuskraidinti bent dviejų augalų sėklų, jas sudaiginti ir pasaulio istorijoje palikti pėdsaką kaip pirmieji ūkininkai iš Žemės, kažką užauginę kitame kosminiame kūne.

Žmonėms įkūrus nuolatinę bazę Mėnulyje, viena svarbiausių jos užduočių bus apsirūpinti maistu. Taigi lietuvių eksperimentas su dobilais turėtų ir praktinės naudos.<br>NASA ir 123rf nuotr.
Žmonėms įkūrus nuolatinę bazę Mėnulyje, viena svarbiausių jos užduočių bus apsirūpinti maistu. Taigi lietuvių eksperimentas su dobilais turėtų ir praktinės naudos.<br>NASA ir 123rf nuotr.
Atlikę pirminius bandymus lietuviai nusprendė, kad Mėnulyje vertėtų išauginti raudonųjų dobilų.
Atlikę pirminius bandymus lietuviai nusprendė, kad Mėnulyje vertėtų išauginti raudonųjų dobilų.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 22, 2016, 11:13 PM, atnaujinta May 27, 2017, 11:33 PM

Kad kosmose įmanoma užsiimti žemdirbyste, jau įrodė Tarptautinės kosminės stoties astronautai – jie augino salotas, ryžius, gėles ir kitokius augalus. Tačiau Mėnulyje dar niekas nieko neaugino.

Tokią idėją – nusiųsti ir sudaiginti sėklas Mėnulyje – lietuviui Mikalojui Brazdžiūnui pasiūlė NASA mokslininkas Chrisas McKay. Pernai rudenį Vilniaus universiteto biofizikos studentas atliko stažuotę NASA.

„Pačios stažuotės tema buvo kitokia – dirbau su popieriaus pagrindo biojutikliais. Jų idėja yra ta, kad išvykę į kosmines misijas astronautai galėtų atsispausdinti reikiamus elementus, taigi jų nereiktų gaminti ir siųsti iš Žemės, – teigė M.Brazdžiūnas. – Be šių darbų, stažuotės metu domėjomės ir ieškojome, ką būtų galima pritaikyti mums, lietuviams, kas nebūtų labai brangu ir kad sugebėtume tai atlikti.“

Mes būtume pirmieji, įgyvendinę tokį projektą – užauginę augalų Mėnulyje. E.Šabonas

Augalo Mėnulyje idėją lietuvis parsivežė į gimtinę ir dabar, kartu su kolegomis iš kitų mokslo įstaigų, tikisi ją įgyvendinti.

Iššūkių – ne vienas

Vienas iš šio projekto vadovų Emonas Šabonas akcentuoja, kad tokia misija turėtų ne tik Lietuvai svarbią simbolinę prasmę, bet ir praktinę naudą.

„Kosmoso agentūros planuoja ne tik keliones į kosmosą, bet ir ilgalaikes Mėnulio misijas. Tačiau iki šiol šviežias maistas kosmonautams yra neprieinamas, jo reikėtų užsiauginti. Ir mes būtume pirmieji, įgyvendinę tokį projektą – užauginę augalų Mėnulyje“, – teigė E.Šabonas.

Į Mėnulį numatoma siųsti uždarą biologinį modulį su dviejų augalų sėklomis: raudonojo dobilo ir baltažiedžio vairenio. Pastarasis augalas, pasak E.Šabono, mokslininkams yra tarsi laboratorinė žiurkė ir dažnai naudojamas atliekant įvairius tyrimus. Tuo metu dobilas pasirinktas kaip dar vienas augalas, galintis sudygti per gana trumpą laiką, ir savotiškas Lietuvos simbolis.

Šie augalai turės sudygti vos per dvi savaites – tiek trunka Mėnulio diena, taigi tiek laiko ant jo paviršiaus nusileidusius zondus apšvies saulė.

„Mūsų augalai augtų uždarame, hermetiškame modulyje. Nebūtų nei dujų, nei skysčio nuotėkio, jis būtų visiškai izoliuotas nuo Mėnulio aplinkos. Auginimas vyktų skaidrioje platformoje, kurioje būtų visos augalui reikalingos maistingosios medžiagos“, – paaiškino M.Brazdžiūnas.

Tam, kad sėklos nesudygtų dar prieš zondui nusileidžiant Mėnulyje, jos iki palydovo keliaus sausos ir sterilizuotos, o pasiekus tikslą jas numatoma sudrėkinti ir, žinoma, apšviesti. Tiesa, šviesa jas aprūpins ne Saulė, o specialūs LED šviestukai.

Iššūkių yra ir daugiau: tarkim, saulės apšviestoje Mėnulio pusėje temperatūra gali pasiekti per 120 laipsnių pagal Celsijų, taigi lietuvių modulis turės veikti kaip šaldytuvas ir sumažinti temperatūrą iki 23–27 laipsnių.

Projektas – idėjų lygmenyje

Visgi šiuo metu didžiausias nežinomasis – finansavimas.

Misijos iniciatoriai skaičiuoja, kad jos biudžetas sieks iki 2,5 mln. dolerių. Tiksli kaina labiausiai priklausys nuo siunčiamo modulio įrangos, svorio (numatoma, kad jis sieks iki 2 kg) bei siuntimui pasirinktos įmonės.

Lietuvių krovinį į Mėnulį gali nugabenti bent kelios kompanijos, dalyvaujančios „Google Lunar XPrize“ paskelbtame konkurse. Kol kas patraukliausiai skamba bendrovės „Astrobotic“ pasiūlymas – ši bendrovė už krovinio kilogramą prašo apie 1 mln. dolerių.

„Šiuo metu manoma, kad jo svoris turėtų būti apie 2 kilogramus, tačiau tai yra derybų ir finansavimo klausimas, be to, tai priklauso ir nuo uždavinių, kuriuos išsikelsime. Pagrindinis uždavinys yra biologinis, tas konteinerio eksperimentas ir augalų auginimas Mėnulyje – manome, kad tilptume į 2 kilogramus. Bet jei atsirastų interesų iš verslo ar mokslo įstaigų atlikti papildomus bandymus – jį būtų galima ir padidinti“, – užsiminė Algis Karpavičius, projekte atstovaujantis Kauno technologijos universitetui.

Pagrindinis klausimas yra projekto biudžetas ir jis dar nėra atsakytas. V.Buzas

Tiesa, kol kas nėra aišku, kur reikiamų lėšų būtų galima gauti, o laikas spaudžia – „Google“ iššūkio dalyviai į Mėnulį ruošiasi kilti jau kitąmet.

Vienu iš komandos mokslinių partnerių įvardijamas palydovo „Lituanica SAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas idėją vadina įdomia ir net romantiška, tačiau apie tolimesnius planus kalbėti neskuba.

„Kol kas viskas yra idėjiniame lygyje – kitaip sakant, „kas būtų jeigu būtų“. Vyksta diskusijos, svarstymai. Mes turime savo pasiūlymą, kaip būtų galima tokią misiją įvykdyti greitai ir pigiai. Šįmet į kosmosą kils antrasis mūsų palydovas „Lituanica SAT-2“ ir mes galėtume perkonstruoti jį taip, kad tai tiktų Mėnulio misijai. Bet pagrindinis klausimas yra projekto biudžetas ir jis dar nėra atsakytas“, – sakė V.Buzas.

Jis svarsto, kad laiko šiai misijai teoriškai užtektų, bet kol nebus bent pradinio finansavimo, iniciatorių garantijos ar susitarimų su investuotojais, tol sunkiai pajudės realūs darbai.

Dar daugiau simbolikos

Lietuvos inovacijų centro atstovas Saulius Lapienis įsitikinęs teigia, kad misijai pasiruošti ir ją įgyvendinti laiko dar yra pakankamai: jei amerikiečiai misijai „Apollo 15“ vos per 15 mėnesių spėjo ir mėnuleigį parengti, ir Mėnulio televiziją sukurti, tai mažytę laboratoriją sukonstruoti lietuviams bus vieni niekai. Juolab, kad skubėti mes mokame – palydovas „LitSat-1“ buvo pagamintas vos per 5 mėnesius.

Visgi jis šypsodamasis linkėjo, kad projekto pradžią amerikiečiai nukeltų. „Idealu būtų, jei ji nusikeltų į 2018 metų sausio mėnesio pabaigą. Nusiunčiame modulį, po 12 dienų turim išaugintą dobilą ir šį pasiekimą paskiriame Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui. Tai būtų pats idealiausias siužetas – turint tokią progą atlikti tai, ko dar niekas nedarė“, – teigė S.Lapienis.

Komandos galimybėmis pasiekti tikslą tiki ir Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus: „Pasiekti kažką naujo ir naudingo pasaulio lygiu – ne taip paprasta. Ši misija galėtų būti Lietuvos technologijų ir projektinių pasiekimų pristatymas pasauliniu lygiu. Svarbiausia tinkamai pasiruošti, suvaldyti finansinius išteklius, galėtų ir valstybė prisidėti prie šio projekto – tai būtų nauda Lietuvai pristatant mūsų galimybes pasauliui.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.