Pasak naujienų pranešimo, kometoje yra iki milijono kartų mažiau vandens nei bet kurioje kitoje užfiksuotoje kometoje, be to, ji sudaryta iš kietos uolienos, kaip asteroidas, o ne iš ledo, kaip įprasta kometa. Taigi tai iš esmės yra asteroidų ir kometų mišrūnas, o astronomus tokie dalykai veža.
„Tai itin jaudina, kadangi tai gali būti dalis to, iš ko susiformavo Žemė“, – „Gizmodo“ sakė vienas iš komandos narių, Olivieris Hainautas iš Europos pietinės observatorijos.
Beuodegė kometa, panašu, atlėkė iš Oorto debesies – didelio hipotetinio burbulo, supančio visą Saulės sistemą ir tolimiausiuose pakraščiuose teikiančio priebėgą nesukaitomai daugybei ledinių kometų.
Šių Oorto debesies kometų orbitos ištęstos ir pertraukos tarp jų vizitų vidinėje Saulės sistemos dalyje trunka nuo 200 metų iki kelių tūkstantmečių, o joms artinantis prie Saulės jų ledinis apvalkalas nyksta, palikdamas garų šleifą.
Bet šioje naujai aptiktoje kometoje, C/2014 S3, nėra pakankamai ledo uodegos susiformavimui.
Dar keistesnis jos spektras – nuo paviršiaus atsispindėjusi šviesa rodo, kad uolinio jos paviršiaus niekada nekepino Saulė, kitaip nei visų kitų žinomų asteroidų, kurių orbitos išsidėsčiusios tarp Marso ir Jupiterio.
Tad šis objektas tikriausiai yra ledo kometos ir uolinio asteroido hibridas, bet jis nepanašus į jokią kada nors stebėtą kometą ar jokį asteroidą.
„Jei parodytumėte man spektrą, pasakyčiau, kad tai dar vienas kvailas asteroidas, – sakė O.Hainautas. – Jei parodytumėte orbitą, sakyčiau, taip, tai standartinė ilgo periodo kometa. Bet visai nesitikėta rasti uolinį asteroidą Oorto debesies orbitoje. Taip nebūna.“
Pirmą kartą astronomai kometą užfiksavo 2014 metais PANSTARSS-S1 teleskopu Havajuose.
Po dviejų stebėjimo ir analizės metų, O.Hainautas ir jo komanda spėja, kad šis objektas susiformavo kažkur netoli nuo Žemės prieš maždaug 4 mlrd. metų, atsitiktinio susidūrimo metu buvo išsviestas į Saulės sistemos paribius ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido „giliai užšaldytas“ Oorto debesyje. O dabar pirmą kartą grįžo atgalios.
Tas Oorto debesies šaltyje praleistas laikas nepraėjo be pėdsakų beuodegei kometai, kurią komanda vadina Manksų kometa beuodegių manksų kačių garbei. Šis gilus užšaldymas, panašu, saugojo ją nuo svilinančio Saulės karščio.
„Jau žinojome daugybę asteroidų, tačiau juos visus milijardus metų svilino šalimais esanti Saulė, – sakė viena iš komandos narių Karena Meech. – Tai pirmasis nekeptas asteroidas, kurį stebėjome: jis buvo saugomas geriausiame šaldiklyje.“
Beje, atkreipkite dėmesį, kad netgi patys tyrėjai nežino, ar šį objektą vadinti asteroidu, ar kometa.
Christina Beck pranešė, kad kometos C/2014 S3 trajektorija panaši į kitų Oorto debesies kometų – vadinamųjų ilgo periodo kometų, nes jų orbitos tokios ištęstos. Vertinama, kad jos orbita trunka apie 860 metų, tad kito jos pasirodymo teks luktelėti.
Dabar astronomams teks pasistengti aptikti daugiau tokių „hibridinių“ kometų, kad patikrintų savo modelius ir išsiaiškintų, ar tai iš tiesų gali būti medžiagos, iš kurios susiformavo Žemė, liekanos. Jei tai pasitvirtintų, daug sužinotume apie mūsų planetos kūdikystę.
„Aptikome pirmąją uolinę kometą, ir ieškome kitų, – sako O.Hainautas. – Tai, kiek jų rasime, parodys, ar didžiosios planetos klajojo po Saulės sistemą, ar augo tykiai, pernelyg nespurdėdamos.“
Pranešimas publikuotas „Science Advances“.
