Europos Pietinės observatorijos (ESO) astronomai vėlų trečiadienio vakarą oficialiai patvirtino atradę naują Žemės tipo planetą, kuri sukasi aplink artimiausią Saulės sistemai žvaigždę Kentauro Proksimą. Maža to, atrastoji Žemės tipo planeta skrieja gyvybei tinkamoje zonoje. Atradimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature“.
Kalbos apie galimai Žemės tipo planetą mokslo bendruomenėje pasklido dar rugpjūčio 12 d., kai vokiečių „Der Spiegel“, remdamasis anoniminiu šaltiniu La Silla observatorijoje, paskelbė, jog astronomai mano atradę Žemės tipo planetą prie kaimyninės Kentauro Proksimos, ir kad joje gali būti skysto vandens, mat planeta nuo savo žvaigždės nutolusi deramu atstumu.
Šiandien oficialiai patvirtinta, kad tos kalbos – ne iš piršto laužtos. Astronomai turi aiškių požymių, kad aplink Kentauro Proksimos raudonąją nykštukę, kuri nuo Saulės sistemos nutolusi 4,22 šviesmečio, sukasi Žemės dydžio planeta. Kentauro Proksima yra truputėlį arčiau garsiosios Kentauro Alfos dvinarės žvaigždžių sistemos.
Puoselėjame didžiulius lūkesčius, kad per žmonijos kartą sugebėsime į Kentauro Proksima b paleisti nanozondus. P.Wardenas
Naujoji planeta kol kas pavadinta Proksima b. ESO preliminariais duomenimis, jos masė siekia apie 1,3 Žemės masės.
Planetą nuo Kentauro Proksimos skiria tik 6,9 mln. km (palyginimui, Žemę nuo Saulės skiria apie 149 mln. km), taigi planeta yra 20 kartų arčiau žvaigždės, lyginant su Žemės padėtimi Saulės sistemoje. Tačiau nereikia pamiršti, kad Kentauro Proksima – raudonoji nykštukė, kuri yra gerokai vėsesnė už geltonąją nykštukę Saulę.
Tad, nors Kentauro b atstumas nuo Kentauro Proksimos sudaro tik 5 proc. Žemės atstumo nuo Saulės, Kentauro b nuo savo žvaigždės nutolusi gyvybei tinkamu atstumu. Kitaip tariant, sąlygos ten gali būti palankios skysto būvio vandeniui. Taigi galbūt ir gyvybei. Nežemiškai gyvybei.
„Gyvename Visatoje, kuri sklidina planetų, – spaudos konferencijoje kalbėjo Andalūzijos astrofizikos instituto astronomijos profesorius Pedro Amado. – Tikėtina, kad aplink daugelį raudonųjų nykštukių turėtų skrieti Žemės dydžio planetos.“
Panašu, kad ši hipotezė nuo šiol turi labai svarų argumentą.
Pasak tyrimui vadovavusio Guillemo Angalada-Escude iš Karalienės Merės universiteto Londone (Jungtinė Karalystė), pirmųjų užuominų, kad tai gali būti nauja planeta, rasta dar 2013-aisiais. Tačiau tada skelbti apie atradimą buvo per anksti – trūko įrodymų ir pagrindimo.
31 astronomo kolektyvas iš 8 valstybių Dolerio efekto analizės metodu Kentauro Proksimos šviesos spektre aptiko reguliarų blausų ribėjimą, kuris Žemę pasiekia kas 11,2 paros. Tokį ribėjimą gali sukelti aplink žvaigždę skriejančios planetos gravitacija.
Palyginus šiuos duomenis su ankstesniais duomenimis, sukauptais nuo 2000 iki 2014 m., paaiškėjo, kad to ribėjimo spektre kaltininkė – Žemės dydžio egzoplaneta. Anot G.Angalada-Escude, galimybė, kad mokslininkai apsiriko ir spektro ribėjimo signalas yra klaidingas, siekia tik 1 iš 10 milijonų.
Talžo rentgeno spinduliuotė
Kol kas nežinia, ar atrastoji planeta turi atmosferą. Nereikia pamiršti, kad Kentauro Proksima – labai aktyvi žvaigždė, tad Proksima b planetą gali talžyti rentgeno spindulių pliūpsniai, net 400 kartų galingesni už tuos, kurie iš Saulės pasiekia Žemę. Taip planetos atmosfera būtų paprasčiausiai nupūsta.
Tačiau Ansgaras Reinersas iš Gotingemo universiteto (Vokietija) teigia, jog tai labai priklauso nuo to, kaip ir kada susiformavo Kentauro b egzoplaneta. Galbūt ji gimė atokiau nuo žvaigždės ir su turimomis vandens atsargomis tik po kurio laiko priartėjo prie Kentauro Proksimos? O gal priešingai – ji susiformavo labai arti tos žvaigždės? Šiuo atveju atmosferos egzistavimo tikimybė būtų itin menka.
Šiaip ar taip, atmosferos egzistavimo galimybė yra reali ir tikėtina. O jei atmosferą toji planeta turi, tai labai padidintų gyvybės egzistavimo tikimybę planetoje.
Nepaprastai svarbu ir tai, kad atrastas pasaulis yra santykinai beprotiškai arti Žemės – ten būtų galima siųsti robotizuotą misiją, kuri planetą pasiektų per vieną žmonijos kartą (generaciją).
„Kentauro Proksima teoriškai gali šviesti net keletą trilijonų metų, o tai yra kone tūkstantį kartų ilgesnis laikotarpis už Saulės egzistavimo epochą, – atkreipia dėmesį Harvardo universiteto (JAV) astronomas Abrahamas Loebas. – Kas žino, galbūt galimai gyvybei tinkama uolingoji Kentauro Proksima b planeta galėtų tapti artimiausia natūralia vieta Visatoje, į kurią galėtų migruoti mūsų civilizacija. Galbūt ten galėtume keltis Saulės žūties atveju, po keleto milijardų metų.“
„Savaime suprantama, puoselėjame didžiulius lūkesčius, kad per žmonijos kartą sugebėsime į Kentauro Proksima b paleisti nanozondus, – kalbėjo Proveržio Premijos fondo atstovas Peteris Wardenas. – Jau turime labai įdomų objektą, kuris yra Saulės sistemos kaimynystėje. Mes iš tų zondų, kurie skriedami 20 proc. šviesos greičio Kentauro Proksimą b pasiektų per 20 metų, galėsime gauti nuotraukų, kurios leis įvertinti, ar ten egzistuoja gyvybė, galbūt net pažengusi gyvybė. Surinkti duomenys į Žemę grįžtų dar per 4 metus. Tai – nepaprastai svarbūs klausimai, į kuriuos, viliuosi, atsakymų sulauksime jei ne per 24 metus, tai bent jau šiame šimtmetyje.“
Pirmąją egzoplanetą astronomai aptiko dar 1995 metais. Per 21-erius metus astronomai identifikavo daugiau kaip 3 tūkst. egzoplanetų.
