Per užtemimo kulminaciją matėsi tik šviesos žiedas, supantis juodą Mėnulio diską, bet šis reginys buvo matomas tik siaurame 100 km ilgio ruože, nusidriekusiame per Vidurio Afriką, Madagaskarą ir Reunjoną.
Kitur buvo matomas tik dalinis saulės užtemimas arba nebuvo matoma jokio užtemimo.
Žiedinis užtemimas įvyksta, kai Žemė, Mėnulis ir Saulė išsirikiuoja vienoje tiesėje. Kitaip negu visiško užtemimo atveju, kai Saulė visiškai užtemdoma, kartais Mėnulis skrieja toliau nuo Žemės, todėl jo regimojo disko skersmuo būna per mažas, kad visiškai užstotų Saulę.
„Norėjau tai pamatyti, nes net mano dukterys bus per senos, kad stebėtų kitą (užtemimą) po 200 metų“, – juokavo Jeremy Grondinas. Jis šį reiškinį stebėjo su savo dviem mažomis dukromis Prancūzijai priklausančios Reunjono salos Indijos vandenyne pietvakariuose.
Būtent ten Saulės užtemimas, kurį Pascalis Descampsas iš Paryžiaus astronomijos observatorijos pavadino „magiška akimirka“, buvo matomas geriausiai.
Čia užtemimas buvo matomas tik 2 min. 33 sek., kelios minutės po 10 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.
Žiūrovai turėjo užsidėti specialius apsauginius akinius, sulaikančius žalingus Saulės ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius.
Stebėtojai taip pat galėjo naudotis vadinamąja „camera obscura“, kuri iš esmės yra dėže su skylute šone šviesai patekti. Jos priešingame šone susidaro apverstas stebimo objekto vaizdas.
Prancūzijai priklausančioje Majoto teritorijoje, esančioje Indijos vandenyne prie rytinių Afrikos krantų, mečetėse buvo meldžiamasi ir prašoma apsaugoti gyventojus.
