Atrasta nauja, dar rimtesnė Dysono sferos pretendentė

Kai astronomai spalio mėnesį pastebėjo keistus tolimos žvaigždės KIC 8462852 šviesos kitimus, jie nepriminė nieko, ką jie būtų regėję. Kai tarp stebėtojo ir žvaigždės praskrieja planeta, žvaigždės šviesumas paprastai sumažėja apie 1 proc., bet KIC 8462852 atveju pritemimas siekė 22 procentus. Tai rodytų, kad žvaigždę užstoja kažkas milžiniško. O dabar aptikta antra panašiai pritemstanti žvaigždė.

Didelius ir neperiodiškus žvaigždės šviesumo pokyčius gali paaiškinti apie žvaigždę besisukantys didžiuliai kometų ar asteroidų spiečiai.<br>NASA/JPL-Caltech iliustr.
Didelius ir neperiodiškus žvaigždės šviesumo pokyčius gali paaiškinti apie žvaigždę besisukantys didžiuliai kometų ar asteroidų spiečiai.<br>NASA/JPL-Caltech iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Technologijos.lt

2016-09-05 23:25, atnaujinta 2017-05-13 23:36

Žvaigždės, pavadintos EPIC 204278916, diametras maždaug prilygsta Saulei, tačiau jos masė dvigubai mažesnė.

Ją atrado NASA Keplerio zondas 2014 metais ir nuo tada Simone Scaringi iš Maxo Plancko nežemiškos fizikos instituto Vokietijoje vadovaujama astronomų komanda stebėjo jos pritemimus, arba „šviesos kreives“.

Paaiškėjo, kad jos – dar keistesnės, nei KIC 8462852.

Tyrėjai praneša, kad per 78,8 stebėjimo dienas užfiksuoti nereguliarūs EPIC 204278916 pritemimai iki 65 procentų maždaug 25 dienoms iš eilės.

Kaip minėjome, planetos žvaigždės ryškumą sumažina vos vienu procentu, tad kas galėtų sukelti pritemimą 65 procentais?

Kai seniau tyrėjai bandė paaiškinti nereguliarius ir stiprius KIC 8462852 – dar vadinamos Tabby žvaigžde pagal ją atradusios astronomės vardą – pritemimus, jie rado du tikėtinus paaiškinimus (ir vieną ne tokį tikėtiną).

Pirmasis tikėtinas didelių ir neperiodiškų šviesos kreivių paaiškinimas – apie žvaigždę besisukantys didžiuliai kometų spiečiai.

Antrasis spėjimas – KIC 8462852 yra „iškraipyta žvaigždė“, kuri sukasi taip sparčiai, kad „susiploja“, ir jos pusiaujinis diametras tampa daug didesnis už ašigalinį.

Kaip paaiškino Paulas Gilsteris iš „Centauri Dreams“, „ašigaliuose temperatūra ir kartu ryškumas išauga, o pusiaujai atitinkamai patamsėja“.

Ne toks tikėtinas paaiškinimas – pritemimas vyksta dėl kokios nors Dysono sferos, gigantiškos sferos iš skydelių, supančių žvaigždę ir jos šviesą verčiančių energija. Tokios sferos minimos keliuose mokslinės fantastikos kūriniuose.

Ateiviai visada turėtų būti paskiausiai svarstoma hipotezė, tačiau tai atrodė lyg kažkas, ką galėtų statyti nežemiška civilizacija“, – „The Atlantic“ sakė Jasonas Wrightas, astronomas iš Pensilvanijos valstijos universiteto.

Nuo tada joks kitas tikėtinas paaiškinimas išsakytas nebuvo.

Tyrėjai praktiškai atmetė „iškraipytos žvaigždės“ hipotezę, o tyrimas sausį parodė, jog tam, kad žvaigždė pritemtų apie 20 procentų per šimtmetį, reikėtų, kad pro ją praskrietų maždaug 648 000 kometų – kiekviena jų maždaug 200 kilometrų diametro, – o tai nelabai tikėtina.

O kaip dulkių diskas?

Naujus EPIC 204278916 stebėjimus atlikusi Vokietijos komanda kelia idėją, kad tokius didžiulius šviesos kreivės kitimus galėjo sukelti protoplanetinis diskas, briauna nukreiptas Žemės kryptimi. Dėl tokios disko orientacijos tam tikru laiku būtų ne tik blokuojama šviesa, bet ir būtume netinkamu kampu, kad galėtume stebėti jos infraraudonąjį (šiluminį) spinduliavimą.

Protoplanetinis diskas yra besisukantis tankus dujų ir dulkių diskas, paprastai dengiantis naujai susiformavusias žvaigždes, kas šiuo atveju tikėtina, nes EPIC 204278916 atrodo esanti gan jauna – jai ne daugiau nei 11 milijonų metų. Palyginimui, Saulei dabar maždaug 4,5 milijardo metų.

„Daugelis diskų būna labai ploni ir esame pratę matyti juos kampu. Tačiau retkarčiais žvaigždė būna nukreipta į mus protoplanetinio disko briauna, o tai reiškia, kad bet koks infraraudonasis spinduliavimas nematomas“, – paaiškina Ethanas Siegelis.

Žinome, kad „jauni žvaigždiniai objektai“ (YSO) linkę smarkiai keisti savo spindesį, kaip ir ši keista žvaigždė, ir neseniai parodyta, kad jie gali būti palinkę įvairiais kampais.

Šauniausia, kad ši hipotezė gali būti pritaikyta ir KIC 8462852, sako E.Siegelis.

Nors iš pradžių buvo vertinama, kad KIC 8462852 yra šimtų milijonų metų amžiaus, kai kurie astronomai teigia, kad ji gali būti daug jaunesnė – kaip EPIC 204278916.

O jei ir ne, žinoma, kad ir subrendusios žvaigždės kartais turi „kometinių nuolaužų“ ar dulkių vadinamuosius aplinkžvaigždinius diskus, kuriuos visada supa didžiulis išorinis diskas, bet dažnai būna ir vidinis.

Toks aplinkžvaigždinis diskas gali ir skrieti apie KIC 8462852 ekscentrine orbita, klaidindamas mūsų stebėjimus, kaip briauna nukreiptas protoplentinis diskas.

„Jei paaiškės, kad kad ši žvaigždė jaunesnė, nei priimta manyti, jeigu turi diską, nukreiptą briauna ir jei yra netolygus vidinis diskas ar kometinių nuolaužų, tada atradome naują ankstyvos žvaigždžių evoliucijos stadiją!“ – paaiškina E.Siegelis.

Vokietijos komandos stebėjimai dar formaliai nerecenzuoti, tad dabar dėl jų vyksta aktyvūs debatai. Jie paskelbti išankstinio publikavimo svetainėje „arXiv“, tad kiti tyrėjai gali viską patikrinti ir nurodyti hipotezės trūkumus.

Dar laukia daug tyrimų, kol bus išsiaiškinta, ar ši hipotezė gali paaiškinti KIC 8462852 keistenybes.

Bet kadangi tikimasi, kad Keplerio teleskopas atliks naujus EPIC 204278916 stebėjimus kitais metais, ir tyrėjai rengiasi į KIC 8462852 metams nukreipti Las Cumbres observatorijos globalų teleskopų tinklą, gali būti, kad atsakymų ilgai laukti neteks.

Sciencealert.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.