Į šiuos ir daugiau klausimų atsakyti bus galima jau lapkričio 13 dieną. Ne, tai nebus žinios iš slapta atliktos ir pavykusios misijos į Marsą. Šiandien, kai žmonija dar nemoka nutupdyti raketos ant Marso paviršiaus, mes jau galime labai rimtai svarstyti, kaip atrodytų planetos kolonizacijos pradžia.
Ir visą žmonijos surinktą išminties lobyną mums atvers „National Geographic“ serialas „Marsas“.
„Čia nėra nieko, kas nebūtų paremta moksliniais tyrimais ar negalėtų įvykti iš tikrųjų. Nusileidimas ir gyvenimas Marse panašiai ir atrodytų. Žinoma, mes sprendžiame iš informacijos, kurią turime šiandien“, – per serialo pristatymą Londone kalbėjo knygą „Kaip mes gyvensime Marse“ parašęs žurnalistas Stephenas L.Petranekas, kuriam žinių klodus atvėrė ir tokios didžiosios agentūros kaip NASA ar „SpaceX“.
S.L.Petraneko knyga – serialo stuburas, tačiau daugybė smulkių detalių sukurtos aukščiausio lygio specialistų. Scenarijų skaitė, braukė ir diskusijas rengė net pasaulyje garsus kosmoso technologijų inžinierius daktaras Robertas Braunas, kuris iki šiol dirba su realiais projektais, leisiančiais mums atsidurti Marse.
Didžiųjų protų įžvalgos
„Mes iškeliavome į Mėnulį, nes norėjome. Mes iškeliavome į Marsą, nes privalėjome“, – su tokiu šūkiu dienos šviesą išvydo daugybę mokslininkų pasitelkęs ir autentiškus pasakojimus atskleisiantis serialas „Marsas“, kuris žiūrovus pasieks lapkričio mėnesį.
Tačiau režisierius Everardo Goutas pabrėžė: „Tai – ne mokslinė fantastika.“
„Marso“ stilius – įdomus. Kūrėjai mus nukelia į 2033 metų ekspediciją į Marsą, kur, savaime suprantama, matome aktorius, tačiau antrojoje dalyje pateikiamas interviu su garsiausiais šių dienų ekspertais. Sugrįžę į 2015–2016 metus girdime kosmoso agentūrų žvaigždžių pasakojimus.
Apie kelionę į Marsą jau pirmojoje dalyje pasakoja ir JAV kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Tačiau jis – viena iš keleto labai svarbių personų, kurias leis išgirsti „Marse“.
„Kalbėjomės su didžiausiais protais, išmanančiais apie kosmosą ir Marsą. Jie pateikė daugybę neįtikėtinos informacijos. Serialo forma – unikali, ir mes iš pradžių nebuvome apsibrėžę, jog tai bus dokumentinė drama, bet po pokalbių su inžinieriais ir specialistais supratome, kad tokia forma – geriausia. Jie pateikė daug informacijos, padėjusios kurti dramą“, – sakė tarptautinės filmų ir reklamos kompanijos „Radical Media“ atstovas ir serialo vykdomasis prodiuseris Justinas Wilkesas.
Būrys specialistų – iššūkis klaidų ieškotojams
Prie „Marso“ serialo prisidėję didieji protai „taip“ ištarė tik tada, kai „National Geographic“ garantavo, kad bus siekiama absoliutaus tikslumo. Ši detalė pasako labai daug, tačiau S.L.Petranekas neslėpė – keletas vietų jį dirgina, tačiau tai nėra esminės detalės, kurios turėtų sugadinti visą vaizdą.
„Marso“ seriale išvysime tokius veidus kaip NASA administratorių ir buvusį astronautą Charlesą Boldeną, Baltųjų rūmų mokslo ir technologijų politikos direktoriaus pavaduotoją Thomą Kalilą, buvusį NASA astronautą ir „Apollo 13“ misijos vadovą Jamesą Lovellą, misijos „Marsas 2020“ vadovę Jennifer Trosper ir „Marso visuomenės“ projekto prezidentą Robertą Zubriną. Bet tai – tik dalis ekspertų, kurie interviu ar už kadro likusiomis įžvalgomis padėjo kurti serialą. Prie jų prisidėjo ir ne vieną skambų apdovanojimą gavusi astrofizikė Jedidah Isler.
Ką reiškia visos šios pavardės? Iššūkį kosmoso ir Marso istorijų gerbėjams, kuriems visada knieti surasti kūrėjų klaidų. „Marso“ kūrėjai žada, kad šiems teks gerokai pasukti galvą, nors į tikslumą apeliuoti galima ir pačioje pradžioje – juk šiandien mes neturime tokios galingos raketos, kuri padėtų žmonių įgulą ir reikiamas medžiagas nugabenti į Marsą.
„Visi visur ieško klaidų, bet mes, kūrėjai, esame prie to pripratę. Jeigu turėsi tikslą ir ieškosi, kur kas nors padarė klaidą, galiausiai ją rasi. Juk mes nesame buvę Marse ir nežinome, kaip tiksliai viskas vyktų. Tačiau mūsų ekspertai pabrėžia, kad fizika seriale – tokia pati, kokia turėtų būti Marse. Gamta – tikrai ne tokia, nes mes net nežinome, kokia ji yra iš tikrųjų. Čia yra plonytė linija, bet viskas, kas pasakojama, paremta šių dienų žiniomis. Bet aš kviečiu mus išbandyti“, – teigė E.Goutas.
Tikimybės, tikimybės, tikimybės
„Marso“ režisierius net keletą kartų pabrėžė – kosmosas ar Marsas jam nėra tokie svarbūs. Jo darbas – parodyti, kaip tokiu atveju megztųsi žmonių santykiai. Tačiau ir čia jam būtina susitaikyti su tuo, ką pasiūlys ekspertai.
Įspėjimas – šiame skyriuje sužinosite detalių iš pirmosios dalies. Jeigu nenorite to sužinoti, pereikite prie kito skyriaus.
Jeigu ne – skaitykite toliau.
Jau pirmojoje dalyje išvysime didžiąją problemą – nusileidimą. Čia reikėtų prisiminti garsiąją frazę „Hjustone, turime bėdą“, tačiau nieko panašaus seriale nenuaidi. Žinutė iš Marso į Žemę keliautų apie 15 minučių ir jeigu technikai lauktų nurodymų, veikiausiai sudužtų.
„Įvykęs gedimas buvo sukurtas remiantis ekspertais. Atlikome klaidų ir galimų gedimų analizę, apskaičiavome tikimybes, kas galėtų nutikti blogo tokioje situacijoje. Aš susisiekiau su komanda, su kuria dirbu prie įvairių projektų. Kartu ištyrėme erdvėlaivio detales. Jie sėdėjo ir kalbėjo apie skirtingus scenarijus ir patys rado tą klaidą. Toks gedimas gali įvykti iš tikrųjų. Tai – tik vienas pavyzdys“, – pasakojo R.Braunas.
Pirmojoje dalyje misijos kapitonas patiria traumą. Taisant jau minėtą gedimą jam lūžta šonkauliai.
„Mes aptarėme įvairiausias traumas, kokios galėjo nutikti. Nuo radiacijos iki mikrolūžių. Išsiaiškinę išsirinkome tą, kuri idealiausiai tiktų draminei daliai. Mums reikėjo traumos, kuri iškart nenužudytų veikėjo. Pasirinkome tokią, kuri truktų ilgai“, – pasakojo E.Goutas.
Vaikščiojo plonyte linija
„Marso“ kūrėjams teko susidurti su nemažai iššūkių. Jiems buvo būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp technologinių ir mokslinių detalių bei dramos, tačiau tuo pat metu viskas turėjo būti patvirtinta ekspertų. Scenaristų darbus ne kartą peržiūrėjo specialistai, juos lietė „SpaceX“ ar NASA darbuotojų rankos. E.Goutas teigė, kad „Marse“ pavyko padaryti vieną sudėtingiausių žingsnių: „Šis serialas parodys, kad „smagu“ ir „protinga“ sutelpa į vieną sakinį.“
„Yra tik keletas programų ar filmų, kurie galėtų papasakoti apie tokią bendradarbiavimo formą kaip „Marse“. Mes buvome didžiausi savo kritikai. Visada turėjome galvoje, kad užsibuvę dokumentinėje dalyje užmiršime dramos herojus arba atvirkščiai – užsižaidę su drama nutolsime nuo mokslinės pusės. Teko padirbėti, kad atsirastų pusiausvyra“, – sakė J.Wilkesas.
Kūrėjų ir specialistų įsitikinimas autentika išties žavi. Paklausti, ar serialą būtų galima rodyti mokyklose, jie palinksėjo galva. „Marso“ vykdomasis prodiuseris J.Wilkesas teigė, kad NASA ir „SpaceX“ jiems atvėrė labai plačias duris, tad teko derinti dar vieną detalę – slaptumą ir viešumą.
„Turėjome įsitikinti, kad naudoti informaciją – saugu. Juk gavome leidimą prieiti prie slaptos informacijos, kurios jie nėra niekam davę. Pavyzdžiui, „SpaceX“ norėjo įsitikinti, ar neatskleisime raketų kūrimo technologijų“, – teigė J.Wilkesas.
Kurti projektą jie pradėjo prieš pusantrų metų.
Teko „nužudyti“ daug idėjų
„Marso“ prodiuseriai ilgą laiką ieškojo tinkamo žmogaus sulieti mokslą ir dramą, kol galiausiai pasirinko filmą „Days of Grace“ 2011 metais pristačiusį E.Goutą. Jam teko gerokai praplėsti žinių apie Marsą bagažą. E.Goutas ilgą laiką kūrė trumpametražius ar dokumentinius filmus, bet jau kitąmet pristatys filmą „Again“. Kalbėdamas apie „Marsą“ jis iškart pabrėžė, kad svarbiausia – žmogiškoji pusė.
„Norėjau sukurti ką nors tokio kaip „Das Boot“, bet tik Marse, – sakė 1981 metų vokiečių kino šedevrą apie povandeninio laivo įgulos gyvenimą priminęs E.Goutas. – Mokslas – nuostabi dalis, bet aš noriu parodyti, kaip žmonės jaučiasi, ką jie mato, kaip gyvena, myli ar atsiriboja.“
Panašų norą išreiškia kone kiekvienas režisierius, bet E.Goutui viską teko derinti su ekspertais.
„Pradžioje nužudėme daug idėjų, – juokėsi režisierius. – Buvo labai įdomus procesas, nes kurdami judėjome į priekį ir atgal – turėjome viską suderinti. Pradžioje buvo ginčų. Mokslininkai sakydavo: „Taip negali būti, tai neįmanoma.“ O mes: „Bet mums reikia dramos.“ Galiausiai mokslininkai ėmė suprasti dramą, o scenaristai – mokslą.“
Mistinis skaičius – šeši
Seriale „Marsas“ į Raudonąją planetą keliauja jau tokių odisėjų tradicija tapęs šešetas: misijos vadovas Benas Sawyeris (Benas Cottonas), pilotė Hana Seung (vaidina atlikėja Jihae), hidrologas ir geochemikas Javieras Delgado (Alberto Ammannas), medikė ir biochemikė Amelie Durand (Clementine Poidatz), mechanikos inžinierius ir robotikos specialistas Robertas Foucault (Sammi Rotibi) bei geologė bei biologė Marta Kamen (Anamaria Marinca).
Ateityje prie jų prisidės ir branduolinės fizikos ekspertas Leslie Richardsonas (Cosima Shaw) bei pasaulinio garso eksperimentinės botanikos specialistas daktaras Paulas Richardsonas (Johnas Light).
„Šeši – minimalus žmonių skaičius, leidžiantis išgyventi, – šešeto magiją kosmoso ekspedicijose aiškino S.L.Petranekas. – Daugiau – visada geriau. Kuo įvairesnių įgūdžių ir specialybių žmonių turėsi, tuo didesnė tikimybė išgyventi. Sėkmingiausia misijose dalyvauti daugiau nei viena raketa ir turint daugiau žmonių. Galiausiai viskas sueina į pinigus ir resursus, tad tenka rinktis mažiausią žmonių skaičių, kuris užtikrintų galimybę išgyventi Marse.“
Dramos mėgėjams jos tikrai netrūks. Vien tai, kad misijos komandos kontrolės Londone narė – H.Seung sesuo dvynė Joon (vaidina taip pat Jihae), žada labai daug.
Atskleidė ir psichologinę pusę
Draminė serialo „Marsas“ pusė turėtų būti ne mažiau tiksli, nors čia, atrodo, daugiausia laisvės kūrybai. Vienas serialo konsultantų – Pensilvanijos psichiatrijos departamento profesorius Davidas Dingesas.
Įspėjame, kad ir čia atskleisime detalių iš pirmosios dalies.
Kai B.Sawyeris (aktorius teigė, kad nežino, ar tai susiję su Tomu Sojeriu – Marko Twaino novelės veikėju. – Red.) patyrė traumą, jis apie tai neužsiminė įgulos medikei. Kapitonas kartu su visais patraukė per Marsą. Kas čia suveikė – vyriškasis ego ir noras parodyti narsą ar šaltas protas?
„Jeigu mes norime, kad misija būtų sėkminga, privalome išlaikyti optimizmą. Jeigu Benas atskleistų, kad jis sužeistas, tai sustabdytų misiją. Tuo metu niekas nesupranta, kas vyksta, ir jiems reikia kuo greičiau įveikti 75 kilometrus, nes kitaip mirtinai sušals. Jis žino, kad jeigu tai atskleis, greičiausiai visi mirs“, – pasakojo B.Sawyerį vaidinantis B.Cottonas.
Kone visi aktoriai pripažino, kad viena sunkiausių užduočių jiems tapo pateisinti ekspertų lūkesčius. Pavyzdžiui, serialo kūrimą stebėjo ir pirmoji juodaodė moteris, pakilusi į kosmosą, Mae Jemison. Būtent M.Jemison ir paaiškino B.Cottonui, kodėl jo personažas negali atskleisti savo traumos.
„Tuo metu jis net pats nesuprato, kas negerai. Galbūt tame yra ir ego, bet didžiausią vaidmenį atlieka visos grupės saugumas. Specialistai mums aiškino, kad taip ir turėtų elgtis kapitonas, nes svarbiausia – tikslas, o ne jis“, – pasakojo B.Cottonas.
Marsas – šalia Maroko
Vieni aktoriai filmavosi sukonstruotoje raketoje, kiti – kontrolės centre, tačiau „nusileidus“ ant Marso paviršiaus filmavimo komandai teko keliauti į netoli Maroko esančią dykumą. Tačiau prieš tai aktoriams teko atlikti ir nemažai testų. Jiems netgi teko panirti į baseiną ir vaikščioti ten su svoriais, jau nekalbant apie daugybės mokslinių faktų kalimą prie knygos.
„Pradžioje mums buvo užduota daugybė klausimų apie Marsą. Reikėjo pasakyti, kas nutiktų, jeigu atsidurtum erdvėje, kur nėra gravitacijos. Kaip keistųsi tavo svoris? Koks skirtumas tarp deguonies lygio Marse ar Žemėje? Nebuvo lengva, nors tai – pradžiamokslis. Mums netgi reikėjo atlikti pristatymą. Turėjome bemiegių naktų“, – juokėsi C.Poidatz.
Tačiau aktoriai ekspertams turėjo dar daugiau klausimų.
„Domėjomės viskuo. Kaip vaikščiosime? Kvėpuosime?“ – sakė C.Shaw.
„Mums buvo įdomu, kaip vyksta treniruotės, kaip visi bendrauja ir kaip jaučiasi žmogus, kuris turi palikti Žemę“, – pridūrė C.Poidatz.
Marsas turi būti niekieno žemė
„Mars“ kūrėjai į Raudonąją planetą išleido tarptautinę misiją, tad įgula – labai įvairi. Pasak knygą apie gyvenimą Marse parašiusio S.L.Petraneko, tokia sudėtis – labiausiai tikėtina.
„Manau, kad ateityje turėsime tarptautinę ekspediciją, kurią sudarys ir valstybių, ir privačių kompanijų komandos. Štai „SpaceX“ gali padaryti galingiausią raketą už mažiausią pinigų sumą, bet jiems prireiks NASA ir kitų agentūrų pagalbos, nes šios žino, kaip padaryti, kad žmogus Marse išgyventų, – sakė jis. – Be to, Marsas turėtų būti tarsi Antarktida – nepolitinė zona. Todėl tarptautinė misija – logiškiausias variantas.“
Daugybę metų kelionės į Marsą galimybes tiriantis S.L.Petranekas pabrėžė, kad dabar žmonijai reikia pakankamai galingos raketos, kad pakeltų reikiamą žmonių skaičių bei resursus, kurie privalomi išgyventi. Žurnalistas savo knygoje į Marsą išsiuntė dvi raketas, o serialo kūrėjai – vieną, bet prie jų turėtų prisijungti dar keletas žmonių.
Tačiau kiek realu mums išvysti vaizdus iš pirmųjų žmonių kelionės į Marsą?
„Kelionė įvyks greitai. Žmonės dar patys nesuvokia, kaip greitai judame į priekį. Technologijos tobulėja milžinišku greičiu ir galiausiai tai taps tik piniginiu klausimu. Manau, kad dar iki 2030 metų mes turėsime pirmąjį bandymą. Žinoma, dabar manoma, kad pirmoji raketa suduš, bet antroji misija – pavyks. Mes turime daugybę kompanijų, kurios ruošiasi skrydžiui, todėl tas metas artėja labai sparčiai“, – tikino S.L.Petranekas.
Serialo premjerą „National Geographic Channel“ kanale 171 šalis išvys lapkričio 13 dieną.
