Raketų mokslo pradžioje niekas nežinojo, koks bus nesvarumo poveikis. Gyvūnai – daugiausiai šunys, šunbeždžionės ir šimpanzės – buvo naudojami gyvų būtybių siuntimo į kosmosą ir grąžinimo atgal galimybių tyrimams.
Nuo tada gyvūnai nuolat padėdavo suprasti mikrogravitacijos poveikį daugeliui biologinių funkcijų. Astronautai tyrė visokiausius gyvius: vapsvas, vabalus, vėžlius, muses, kirminus, žuvis, vorus, triušius, bites, skruzdėles, varles, peles, svirplius, žiurkes, tritonus, sraiges, jūros ežius, kandis, artemijas, medūzas, jūrų kiaulytes, drugelius, skorpionus ir tarakonus.
Sputnikas ir Muttnikas
Laika buvo jauna, didele dalimi Sibiro haskių veislės kalytė. Ji buvo išgelbėta iš Maskvos gatvių. Sovietų mokslininkai nutarė, kad valkataujantis šuo jau bus išmokęs ištverti sunkias bado ir šalčio sąlygas. Laika ir du kiti šunys buvo treniruojami kosminei kelionei – laikomi mažuose narvuose ir mokomi ėsti maistingą gelį, kuris bus jų pašaras skrydžio metu.
Iš pradžių jos vardas buvo Garbanė (rus. Kudriavka), bet pasaulyje pagarsėjo kaip Laika, – taip rusiškai vadinamos kelios šunų veislės, panašios į haskius. Amerikiečių reporteriai pagal „Sputnik“ juokais pavadino ją Muttnik (angl. mutt – šuo, nepriklausantis jokiai veislei ir nesantis sąmoningo kryžminimo rezultatas).
Deja, Laikos kelionė kosmosan buvo tik į vieną pusę. Paleidimo metu dar nebuvo sukurta įskriejimo į atmosferą strategija. Nėra tiksliai žinoma, kiek laiko Laika pragyveno orbitoje – gal kelias valandas ar kelias dienas – kol užteko energijos jos gyvybės palaikymo sistemai. „Sputnik 2“ viršutiniuose atmosferos sluoksniuose sudegė 1958 metų balandį.
Pirmieji gyvūnai astronautai
Nors tikslios ribos tarp atmosferos ir kosmoso nėra, mokslininkai paprastai šią ribą brėžia 100 kilometrų aukštyje nuo paviršiaus (Kármáno linija).
Pirmasis gyvūnas, pakilęs į kosmosą – neskaičiuojant bakterijų, kurios netyčia galėjo nuskrieti ankstesnėmis raketomis – buvo vaisinės muselės. 1947 vasario 20 dieną JAV įdėjo drozofilas į perimtas iš Vokietijos raketas V-2 ir tyrė radiacijos poveikį dideliame aukštyje. Per 3 minutes ir 10 sekundžių vaisinės muselės nuskriejo į 110 km aukštį.
Pirmasis žinduolis kosmose buvo Albertas II, rezus rūšies makaka. Pirmojo Alberto misija nepavyko, bet Albertas II pasiekė 134 km, 1949 birželio 14 dieną. Skrydžio metu Albertui buvo taikoma anestezija ir buvo implantuoti gyvybinius signalus fiksavę jutikliai. Deja, Albertas II smūgio sugrįžimo į Žemę metu neatlaikė.
Kol JAV eksperimentavo su beždžionėmis, Sovietų Sąjunga eksperimentavo su šunimis. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga į kosmosą iškėlė mažiausiai 57 šunis. Tačiau kadangi kai kurie šunys skriejo ne po vieną kartą, dalyvavo mažiau nei 57 šunys.
Pirmieji šunys – Tsygan ir Dezik – buvo paleisti R-1 IIIA-1 raketa. Kosmosą šunys pasiekė 1951 liepos 22 dieną, tačiau apie Žemę neapskriejo. Jie buvo pirmieji žinduoliai, sėkmingai ištvėrę skrydį į kosmosą.
Po Laikos į kosmosą 1960 metų rugpjūčio 19 dieną Sovietų Sąjunga pasiuntė dar du šunis – Belką ir Strelką. Tai pirmieji gyvūnai, pabuvoję orbitoje ir grįžę gyvi.
Kiti pirmojo „kosminio žvėryno“ nariai
Gordo, saimiris, raketa į kosmosą paleistas 1958 metų gruodžio 13 dieną, pasiekė 500 km aukštį. Deja, nesuveikus parašiutų sistemai, žuvo.
Able, rezus makaka ir Bakeris, saimiris, į kosmosą paleisti drauge, 1959 metų gegužės 28 dieną. Jie pasiekė beveik 500 km aukštį ir sėkmingai grįžo. Tačiau nugaišo per operaciją, šalinant po oda įdiegtus elektrodus. Bakeris gyveno iki 1984 m. ir nugaišo sutrikus inkstų veiklai, sulaukęs 27 metų.
1963 metų spalio 18 dieną Prancūzijos mokslininkai į kosmosą paleido pirmąją katę. Felix sėkmingai nusileido parašiutu.
Du rusų šunys, Veterok ir Ugolyok, buvo į kosmosą pakelti 1966 vasario 22 dieną. Jie išbuvo orbitoje rekordiškai ilgai – 22 dienas. Žmonės šio rekordo neviršijo iki 1974 metų.
Nors pirmieji gyvūnai-astronautai sulaukė šlovės, daug kitų gyvūnų tyliai prisidėjo prie mokslo žinių apie gyvenimą kosmose gausinimo. Žmonėms vis labiau pratinantis prie kosmoso skrydžių, gyvūnų kelionės vis rečiau pasirodydavo pirmųjų laikraščių puslapių antraštėse. Tačiau dėl to jų indėlis nesumenko.
Kai kurie gyvūnai buvo siunčiami kaip studentų sukurtų eksperimentų dalis, kitus siuntė NASA ir kitos šalys. Iki 2004 metų daugkartinio naudojimo kosminių laivų programa skraidino beveik trisdešimt „SpaceLab“ eksperimentinių paketų. Beveik visais šiais eksperimentais buvo siekiama ištirti mikrogravitacijos poveikį Žemės padarų biologinėms funkcijoms.
Pavyzdžiui, buvo tiriamos šios biologinės funkcijos: smegenų būsena, elgesys, širdies kraujagyslių būsena, skysčių ir elektrolitų balansas, metabolinė būsena, audinių vystymasis, poravimasis nesvarume.
Eksperimentų pavyzdžiai
1970 m. lapkričio 9 d. dvi jautinės varlės buvo pasiųstos misijon į vieną pusę, siekiant daugiau sužinoti apie judėjimo kosmose keliamą pykinimą.
1973 m. liepos 28 d. dvi vapsvavorės Arabella ir Anita buvo panaudotos, siekiant išsiaiškinti, kaip skrydžiai orbitoje paveiks vorų gebėjimą pinti tinklus. Arabella pynė gan simetrišką tinklą, nors gijos storis nebuvo vienodas – ant žemės gyvenantiems vorams taip nenutinka.
1985 m. liepos 10 d. dešimt tritonų skriejo su „Bion 7“. Priekinės jų galūnės buvo amputuotos, siekiant ištirti jų atsistatymą kosmose ir geriau suprasti žmonių sveikimą po traumų kosmose.
1998 m. balandžio 17 d. daugiau nei 2 000 padarų dalyvavo 16 dienų trukusiuose neurologiniuose bandymuose, kuriuos atliko septynių žmonių erdvėlaivio „Columbia“ įgula.
2007 m. rugsėjį mikroskopiniai padarėliai, lėtūnai, išgyveno 10 dienų atvirame kosmose. Šie padarai garsėja savo gebėjimu ištverti ekstremalias sąlygas, įskaitant dehidrataciją ir vis vien atsigauti ir daugintis. Šie gyvūnai buvo išdžiovinti ir, patyrę kosminius spindulius, stingdantį šaltį ir kosmoso vakuumą, sudrėkinti vėl.
Naujausi eksperimentai su gyvūnais kosmose
Dabar gyvūnai tyrinėjami ir Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS), ir kitose kosminėse laboratorijose. Kai kurie naujausi eksperimentai:
2017 m.: Iš 2013–2014 metais beveik 300 dienų TKS laikytų spermos pavyzdžių gimė sveiki pelės jaunikliai. Tai rodo, kad katastrofos atveju galima kitų rūšių spermą saugoti už Žemės ribų.
2016 m.: Dvylika pelių patinų buvo 30 dienų išsiųsti į orbitą, kad tyrėjai galėtų įvertinti gyvūnų DNR pokyčius.
2014 m.: Mokinių parengto eksperimento metu į TKS nusiųsta skruzdėlių kolonija ir palyginta su Žemėje likusiomis kolonijomis. Buvo siekiama ištirti, kaip mikrogravitacija veikia skruzdėlių judesius, šioms ieškant maisto.
2014 m.: Į TKS buvo nuskraidintos pelės, siekiant ištirti, kaip ilgalaikiai kosminiai skrydžiai paveikia raumenis, nervus, širdį ir kitas sistemas.
2013 m.: Rusija į kosmosą mėnesiui iškėlė „Bion-M1“ kosminę kapsulę smiltpelių, gekonų, pelių ir kitų padarų tyrimams. Kapsulei nusileidus, aptikta, kad pusė pelių ir visos smiltpelės skrydžio metu nugaišo dėl jų maitinimo ir priežiūros sistemos techninių problemų.
Pagal Space.com inf. parengė Vytautas Povilaitis.
