Astronomų akiratyje – keistuolis asteroidas

Kai kurios planetos turi „lydinčių“ asteroidų debesis, vadinamus asteroidais-trojėnais. Pavyzdžiui, Jupiterio orbitoje yra apie 6000 trojėnų, kurie juda beveik ta pačia orbita aplink Saulę, kaip ir planeta, tik nuo pastarosios atsilieka arba ją lenkia šeštadaliu orbitos ilgio. O dabar atrastas pirmas asteroidas, kuris skrieja tokios pat trukmės orbita, kaip Jupiteris, tačiau į priešingą pusę

Tai nėra pirmasis aptiktas priešinga kryptimi judantis asteroidas – jų žinoma 82.<br> 123rf asociatyvi iliustr.
Tai nėra pirmasis aptiktas priešinga kryptimi judantis asteroidas – jų žinoma 82.<br> 123rf asociatyvi iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-07-12 09:19

Apskritai tai nėra pirmasis aptiktas priešinga kryptimi judantis asteroidas – jų žinoma 82, tai yra maždaug viena 10000-oji visų žinomų asteroidų dalis. Tačiau šis asteroidas – 2015 BZ509 – aplink Saulę skrieja taip, lyg būtų lydintis Jupiterio asteroidas, tiktai priešinga kryptimi. 

Asteroido ir Jupiterio orbitos susikerta kas šešerius metus – pusę orbitos periodo, – tačiau asteroido orbita yra pakankamai pasvirusi, kad susidūrimas su planeta negrėstų. 

Skaičiavimai rodo, kad orbita buvo stabili daugiau nei milijoną metų. Tai yra labai netikėta, nors teoriškai ir įmanoma. 

Ateities stebėjimai atskleis, ar tokių asteroidų yra ir daugiau, ar šis yra unikalus. Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.

Jupiterio atmosferos tyrimai

Zondas „Juno“ toliau sėkmingai tyrinėja Jupiterį. Paskutinio, septinto artimo skrydžio pro planetą metu surinkti duomenys atskleidžia naujas debesų struktūras prie pietinio planetos ašigalio

Tokie vaizdai ir detalūs stebėjimai padeda susidaryti geresnį įspūdį apie Jupiterio atmosferą. 

Prie Juno duomenų prisideda ir kitų teleskopų stebėjimai. Pavyzdžiui, kartu su šeštuoju praskridimu gegužės pabaigoje Jupiterį stebėjo Havajuose esantis Japonijos infraraudonųjų spindulių teleskopas „Subaru“

Duomenys dar analizuojami, bet jau dabar gauti keli įdomūs rezultatai. Pavyzdžiui, Didžiosios raudonosios dėmės centre debesys yra šaltesni, nei pakraščiuose. Tą galima paaiškinti debesų kilimu centrinėje dalyje ir judėjimo į išorę; atmosferos paviršiuje jie įšyla nuo Saulės šviesos ir pakraščiuose matomi jau šiltesni. 

Į šiaurės vakarus nuo dėmės aptiktas regionas, kuriame oro srautai išsiskirstę į persiklojančias šiltesnes ir šaltesnes juostas – jas greičiausiai sukuria aplink dėmę judančios medžiagos srautų susidūrimas. 

Tokie duomenys, papildantys „Juno“ stebėjimų informaciją, leidžia suprasti trimatę Jupiterio atmosferos struktūrą.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.