Apskritai tai nėra pirmasis aptiktas priešinga kryptimi judantis asteroidas – jų žinoma 82, tai yra maždaug viena 10000-oji visų žinomų asteroidų dalis. Tačiau šis asteroidas – 2015 BZ509 – aplink Saulę skrieja taip, lyg būtų lydintis Jupiterio asteroidas, tiktai priešinga kryptimi.
Asteroido ir Jupiterio orbitos susikerta kas šešerius metus – pusę orbitos periodo, – tačiau asteroido orbita yra pakankamai pasvirusi, kad susidūrimas su planeta negrėstų.
Skaičiavimai rodo, kad orbita buvo stabili daugiau nei milijoną metų. Tai yra labai netikėta, nors teoriškai ir įmanoma.
Ateities stebėjimai atskleis, ar tokių asteroidų yra ir daugiau, ar šis yra unikalus. Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
Jupiterio atmosferos tyrimai
Zondas „Juno“ toliau sėkmingai tyrinėja Jupiterį. Paskutinio, septinto artimo skrydžio pro planetą metu surinkti duomenys atskleidžia naujas debesų struktūras prie pietinio planetos ašigalio.
Tokie vaizdai ir detalūs stebėjimai padeda susidaryti geresnį įspūdį apie Jupiterio atmosferą.
Prie Juno duomenų prisideda ir kitų teleskopų stebėjimai. Pavyzdžiui, kartu su šeštuoju praskridimu gegužės pabaigoje Jupiterį stebėjo Havajuose esantis Japonijos infraraudonųjų spindulių teleskopas „Subaru“.
Duomenys dar analizuojami, bet jau dabar gauti keli įdomūs rezultatai. Pavyzdžiui, Didžiosios raudonosios dėmės centre debesys yra šaltesni, nei pakraščiuose. Tą galima paaiškinti debesų kilimu centrinėje dalyje ir judėjimo į išorę; atmosferos paviršiuje jie įšyla nuo Saulės šviesos ir pakraščiuose matomi jau šiltesni.
Į šiaurės vakarus nuo dėmės aptiktas regionas, kuriame oro srautai išsiskirstę į persiklojančias šiltesnes ir šaltesnes juostas – jas greičiausiai sukuria aplink dėmę judančios medžiagos srautų susidūrimas.
Tokie duomenys, papildantys „Juno“ stebėjimų informaciją, leidžia suprasti trimatę Jupiterio atmosferos struktūrą.
