Milžiniško ledkalnio tūris sudaro daugiau nei 1,1 trilijono tonų vandens, o jo dydis prilygsta JAV Delavero valstijai. Šis ledkalnis atskilo kažkuriuo metu tarp liepos 10 ir 12 dienos, tai patvirtina ir palydovinės nuotraukos.
Remiantis palydovų kadrais, ledkalnis atskilo pamažu, didėjant įtrūkiui Larsen C pavadintame ledo masyve, kuris yra ketvirtas didžiausias visoje Antarktidoje. Šis įtrūkis buvo pastebėtas prieš daugiau nei 50 metų, tačiau ilgą laiką nesikeitė.
Dabar paviešintuose kadruose matyti pokyčiai nuo 2006 metų, kuriuos užfiksavo NASA ir JAV geologijos tarnybos palydovai.
Įtrūkis pastebimai sparčiau augti pradėjo 2014-aisiais, šis procesas dar pagreitėjo pernai, todėl mokslininkai jau anksčiau prognozavo, kad ledkalnis anksčiau ar vėliau atskils.
2016 metų lapkritį įtrūkio plotis siekė apie 90 metrų ir 112 km ilgį. Šią vasarą jis padidėjo iki 200 km ilgio.
Larsen C yra plūduriuojantis ledo masyvas, tad atskilęs ledkalnis A68 nepakeis vandenynų lygio (kitaip nei ledkalniai, atskilę nuo žemyninių ledynų). Po šio įvykio Larsen C ledo masyvo plotas sumažėjo 12 proc.
Mokslininkai ramina, kad kol kas daugiau nei 200 metrų storio ledkalnis grėsmės nekelia ir tolyn judėti neturėtų, tačiau visą laiką bus stebimas. Tokie ledkalnių atskilimai nuo masyvo yra natūralus reiškinys, tačiau dėl klimato kaitos tokių atvejų gali padažnėti. Be to, šis atvejis mokslininkus stebina dėl įspūdingo ledkalnio dydžio. Visgi įrodymų, kad šio ledkalnio atskilimas įvyko dėl klimato kaitos, dar nėra.
