Iš gretimos žvaigždės Žemę pasiekė keisti radijo signalai

Astronomai užfiksavo keistus radijo signalus, sklindančius iš žvaigždės Ross 128 – raudonosios nykštukės, esančios už maždaug 11 šviesmečių nuo Žemės – ir jie negali paaiškinti šių signalų kilmės. 

Keisti signalai užfiksuoti Aresibo observatorijoje.<br>H.Schweiker/WIYN, NOAO/AURA/NSF nuotr.
Keisti signalai užfiksuoti Aresibo observatorijoje.<br>H.Schweiker/WIYN, NOAO/AURA/NSF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 19, 2017, 10:42 AM

Mokslininkų komanda iš Aresibo observatorijos Puerto Rike signalus pirmą kartą užfiksavo gegužės mėnesį. Jie stebėjo raudonąsias nykštukes – mažas, vėsias žvaigždes, kurių masė įprastai yra maždaug perpus mažesnė nei mūsiškės Saulės – ir įranga pagavo neįprastas radijo bangas, sklindančias iš dangaus srities, kur yra Ross 128 žvaigždė. 

Pulsuojantys signalai atskriejo iš tolimojo kosmoso, tačiau jie nesutapo su jokiais iki šiol iš tokių žvaigždžių užfiksuotais signalais, tad mokslininkai bando nustatyti jų kilmę. 

Gali būti, kad šiuos signalus sukelia žvaigždės Ross 128 žybsniai – tai yra gana aktyvi žvaigždė ir žybsniai joje fiksuojami gana dažnai. Tačiau žybsnių skleidžiamos bangos įprastai yra gerokai mažesnio dažnio. Vienas iš svarstomų variantų – tai gali būti naujos rūšies žybsnis, kurio iki šiol nebuvo pavykę užfiksuoti. 

Kita versija – šiuos signalus galėjo paskleisti koks nors kitas objektas kosmose, esantis Ross 128 stebėjimo lauke. Tačiau daugiau ten nieko nėra. 

„Dabar mes neturime paaiškinimo, kaip ši žvaigždė galėjo tai padaryti“, – teigė Abelis Mendezas iš Puerto Riko universiteto Aresibe. 

Mokslininkų komanda kol kas neatmetė ir dar vieno varianto – kad šiuos signalus paskleidė kažkoks Žemėje ar netoli mūsų planetos esantis objektas, pavyzdžiui, kosminis palydovas. Tačiau tokie trikdžiai įprastai turi aiškiai atpažįstamus šablonus. 

„Radijo trikdžiai gali atsimušti nuo kalnų ar pastatų ir sukelti keistus dalykus. Tačiau nieko panašaus į tai“, – teigė A.Mendezas. 

Be to, atsižvelgiant į signalų struktūrą, A.Mendezas ir jo komanda yra įsitikinę, kad šie signalai atskriejo iš tolimojo kosmoso. 

Įprastai Žemėje naudojami radijo signalai turi nustatytą dažnį – pavyzdžiui, norėdami pasiklausyti mėgstamos radijo stoties grotuve nustatome tos stoties dažnį. Tuo metu signalus iš Ross 128 žvaigždės sudaro daug skirtingų dažnių radijo bangų, kurios Žemę pasiekė skirtingu metu. 

Tai yra ženklas, kad šie signalai ilgai keliavo kosmosu. Radijo bangoms sklindant kosmosu jos susiduria su mažomis dalelėmis tarpžvaigždinėje erdvėje, kurios sulėtina žemesnio dažnio bangas ir jos atskrieja vėliau nei aukštesnio dažnio bangos. 

Žinoma, visada lieka ateivių versija, tačiau A.Mendezas pabrėžia, kad ji yra „pačioje apačioje, po daugybe geresnių paaiškinimų“. 

Sekmadienį ši mokslininkų komanda dar sykį nukreipė įrangą Ross 128 žvaigždės kryptimi, praėjus dviem mėnesiams po to, kai signalai užfiksuoti pirmą sykį. Greitu metu jie tikisi sulaukti naujų duomenų, kurie gali padėti praskleisti paslapties skraistę. 

„Mes skubame, nes nekantraujame sužinoti“, – tikina A.Mendezas.

Parengta pagal Space.com ir Theverge.com inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.