9 zondai, tyrę Saulės sistemą: kas jiems nutiko ir kur jie yra dabar?

Šiandien, 2017 metų rugsėjo 15 dieną, savo misiją baigs zondas „Cassini“. 14:55 Lietuvos laiku signalas su zondu turėtų nutrūkti – tuo metu jis jau ners į Saturno atmosferą.

Be Cassini, už asteroidų žiedo skriejo dar aštuonios misijos – ir kelios vis dar siunčia duomenis iš toliausių mūsų sistemos pakraščių
Be Cassini, už asteroidų žiedo skriejo dar aštuonios misijos – ir kelios vis dar siunčia duomenis iš toliausių mūsų sistemos pakraščių
  Aplankęs Jupiterį po metų nuo Pioneer 10 vizito, Pioneer 11 tęsė kelionę link Saturno, išbandė navigavimo tarp planetos žiedų pavojus ir 1979 metų rugsėjo 1 dieną praskrido 21 000 kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus.<br> NASA iliustr.
  Aplankęs Jupiterį po metų nuo Pioneer 10 vizito, Pioneer 11 tęsė kelionę link Saturno, išbandė navigavimo tarp planetos žiedų pavojus ir 1979 metų rugsėjo 1 dieną praskrido 21 000 kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus.<br> NASA iliustr.
 Voyager 1 paleistas po Voyager 2, bet skriejo greitesne trajektorija link Jupiterio ir Saturno, tad ten atsidūrė pirmas. Jo maršrutas buvo optimizuotas taip, kad jis praskrietų už 6500 kilometrų nuo Titano.<br> NASA iliustr.
 Voyager 1 paleistas po Voyager 2, bet skriejo greitesne trajektorija link Jupiterio ir Saturno, tad ten atsidūrė pirmas. Jo maršrutas buvo optimizuotas taip, kad jis praskrietų už 6500 kilometrų nuo Titano.<br> NASA iliustr.
 Galileo misija baigta 2003 metų rugsėjo 21 dieną – įskriejimu į Jupiterio atmosferą.<br> NASA iliustr.
 Galileo misija baigta 2003 metų rugsėjo 21 dieną – įskriejimu į Jupiterio atmosferą.<br> NASA iliustr.
 Pagrindinis Ulysses zondo tikslas buvo Saulės tyrimai.<br> NASA iliustr.
 Pagrindinis Ulysses zondo tikslas buvo Saulės tyrimai.<br> NASA iliustr.
 Huygens zondas, skraidintas Cassini.<br> NASA iliustr.
 Huygens zondas, skraidintas Cassini.<br> NASA iliustr.
 "New Horizons" - greičiausias kada nors kosmose keliavęs zondas.<br> NASA iliustr.
 "New Horizons" - greičiausias kada nors kosmose keliavęs zondas.<br> NASA iliustr.
 Į ašigalinę orbitą apie Jupiterį Juno įskriejo 2016-ųjų liepos 5 dieną, kur ketina išmatuoti didžiausios Saulės sistemos planetos gravitacinius ir magnetinius laukus.<br> NASA iliustr.
 Į ašigalinę orbitą apie Jupiterį Juno įskriejo 2016-ųjų liepos 5 dieną, kur ketina išmatuoti didžiausios Saulės sistemos planetos gravitacinius ir magnetinius laukus.<br> NASA iliustr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2017-09-15 11:27

Ta proga prisiminkime ir kitus kosminius aparatus, tyrinėjusius Saulės sistemą. Be „Cassini“, už asteroidų žiedo skriejo dar aštuonios misijos – ir kelios vis dar siunčia duomenis iš toliausių mūsų sistemos pakraščių

„Pioneer 10“

Paleistas: 1972 kovo 3 d.

„Pioneer 10“ buvo pirmasis zondas, nuskriejęs už asteroidų žiedo, kurį kirto tarp 1972 metų liepos ir 1973-ųjų vasario. 1973 gruodį prisiartinęs prie Jupiterio, jis praskriejo maždaug 132 000 kilometrų atstumu nuo jo debesų ir padarė neryškias keturių didžiųjų palydovų nuotraukas – Ganimedo, Europos, Kalisto ir Ijo. Dabar su šiuo tikruoju kosmoso pionieriumi kontaktas nebepalaikomas, o paskutinio užfiksavimo metu jis skriejo Tauro žvaigždyno kryptimi link raudonos Aldebarano žvaigždės, kurią pasiekti turėtų per artimiausius 2 milijonus metų.

Dabartinė būsena: paskutinis kontaktas įvyko 2003 metų sausio 23 dieną, dabar jis už maždaug 16 milijardų kilometrų nuo Žemės.

„Pioneer 11“

Paleistas: 1973 balandžio 6 dieną

Aplankęs Jupiterį po metų nuo „Pioneer 10“ vizito, „Pioneer 11“ tęsė kelionę link Saturno, išbandė navigavimo tarp planetos žiedų pavojus ir 1979 metų rugsėjo 1 dieną praskrido 21 000 kilometrų atstumu nuo Saturno paviršiaus. Jis vos nesusidūrė su mažu Saturno palydovu ir nufotografavo didžiausią palydovą – Titaną. Anomalus abiejų „Pioneer“ zondų lėtėjimas sukėlė ilgai trukusias spekuliacijas apie įprastų gravitacijos dėsnių neveikimą kosmose. Dabar manoma, kad „Pioneer anomalija“ kilo dėl zondų termoelektrinių generatorių išskiriamos šilumos.

Dabartinė būsena: paskutinis kontaktas – 1995 m. rugsėjo 30 d., dabar zondas yra maždaug už 14 milijardų kilometrų nuo Žemės, skrieja Skydo žvaigždyno kryptimi.

„Voyager 2“

Paleistas: 1977 m. rugpjūčio 20 d.

Aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai suprato, kad sėkminga išorinės Saulės sistemos konfigūracija suteiks galimybę vienu zondu aplankyti keturias planetas. „Voyager 2“ iki šiol yra vienintelis zondas, aplankęs du tolimiausius milžinus: 1986 metų sausio mėnesį – Uraną ir 1989 metų rugpjūtį – Neptūną. Pagrindinis jo radijo imtuvas sugedo 1978-aisiais, bet ir po 40 metų jis tebesiunčia duomenis apie Saulės sistemos ribą - vadinamąją heliosferą - ir tarpžvaigždinę erdvę.

Dabartinė būsena: už 17 milijardų kilometrų nuo Žemės, skrieja Teleskopo žvaigždyno kryptimi.

„Voyager 1“

Paleistas: 1977 rugsėjo 5

Taip, „Voyager“ 1 paleistas po „Voyager 2“, bet skriejo greitesne trajektorija link Jupiterio ir Saturno, tad ten atsidūrė pirmas. Jo maršrutas buvo optimizuotas taip, kad jis praskrietų už 6500 kilometrų nuo Titano, ir patvirtintų „Pioneer 11“ stebėjimus parodžiusius, kad šis palydovas turi tankią atmosferą. 1990 m. vasario 14 dieną „Voyager 1“ pasisuko ir padarė pirmąją Žemės ir kitų planetų šeimos nuotrauką. Tebetransliuojantis iš tarpžvaigždinės erdvės „Voyager 1“ yra toliausiai nuo Žemės esantis žmonių pagamintas objektas. Abu „Voyager| zondai gabena Žemės garsų ir vaizdų „auksinius įrašus“ - tam tikslui, jei jie sutiktų nežemiška civilizacija.

Dabartinė būsena: už 21 milijardų kilometrų nuo Žemės, skrieja link Gyvatnešio žvaigždyno.

„Galileo“

Paleistas: 1989 spalio 18 d.

„Galileo“ buvo pirmoji misija, kurios metu zondas sukosi planetų sistemoje, o ne tiesiog nuskriejo kur nors tolyn. Per šešerius metus trukusią kelionę savo instrumentus jis buvo nukreipęs į Žemę ir  rinko tokius gyvybės signalus, kaip, pavyzdžiui, raudonos spalvos šviesos absorbciją chlorofilu. 
1995 metų gruodžio 7 dieną įskriejus į Jupiterio orbitą , viena iš „Galileo“ užduočių buvo zondo nusiuntimas į planetos-milžinės atmosferą. Be to, jis rinko duomenis, remiančius teoriją, kad Jupiterio palydovas Europa turi požeminį skystą vandenyną.

Dabartinė būsena: misija baigta 2003 metų rugsėjo 21 dieną – įskriejimu į Jupiterio atmosferą

„Ulysses“

Paleistas: 1990 spalio 6 d.

Pagrindinis „Ulysses“ zondo tikslas buvo Saulės tyrimai, bet jis pasinaudojo gravitaciniu Jupiterio pagreitinimu ir taip įskriejo į orbitą, statmeną Saulės sistemos plokštumai – taip jis galėjo stebėti Saulės ašigalius.

Dabartinė būsena: tarnybą baigė 2009 metų birželio 30 d.

„Cassini-Huygens“

Paleistas: 1997 m. spalio 15 d.
Per 13 metų skriedamas apie Saturno palydovus, „Cassini“ išsiuntė zondą į Saturno palydovą Titaną. Daugiau apie misijos tikslą ir svarbą galite rasti čia.

Dabartinė būsena: misija baigiasi šiandien, rugsėjo 15 dieną – zondas sudegs Saturno atmosferoje.

„New Horizons“

Paleistas: 2006 m. sausio 19 d.

Tai - greičiausias kada nors į kosmosą iškeltas zondas, bet kai 2015 metų liepos 14 dieną „New Horizons“ pasiekė Plutoną, jo tikslas pasikeitė: 2006 metų rugpjūčio 24 dieną Plutono statusą Tarptautinė astronomijos sąjunga kontraversiškai pakeitė iš „planetos“ į „nykštukinę planetą“. „New Horizons“ padarė šio uolėto pasaulio intriguojančias fotografijas, kuriose regima ūkanota atmosfera ir stulbinamai įvairus bei nelygus paviršius - o taip pat jo palydovai. Dabar jis skrieja į pasimatymą su iti įsimenančiai pavadintu objektu (486958) 2014 MU69 Kuiperio juostoje, kur zondas turėtų atvykti 2019 sausio 1 dieną.

Dabartinė būsena: Kuiperio juostoje, už 5,7 milijardų kilometrų nuo Žemės

Juno

Paleistas: 5 August 2011

Kitaip nei ankstesni išorinės Saulės sistemos zondai, „Juno“ neturi branduolinio reaktoriaus: visą energiją jis gauna iš fotovoltinių elementų. Į ašigalinę orbitą apie Jupiterį Juno įskriejo 2016-ųjų liepos 5 dieną, kur ketina išmatuoti didžiausios Saulės sistemos planetos gravitacinius ir magnetinius laukus – o taip pat patikrinti jų susiformavimo teorijas. Pirmieji šio zondo rezultatai pateikė netikėtumų: didžiules magnetines ir atmosferos audras, o taip apt ir Jupiterio netolygumo įrodymus.

Dabartinė būsena: orbitoje apie Jupiterį, dabar už 950 milijonų kilometrų nuo Žemės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.