Ši proga leidžia įminti keletą seniai juos kamavusių paslapčių – atskleidė sunkiųjų metalų Žemėje ir Visatoje kilmę ir palydovų fiksuojamų slaptingų radiacijos pliūpsnių šaltinį, nurodė mokslininkai.
„Tikra akimirka sušukti eureka“, „Viskas, ko visuomet tikėjausi“, „Svajonė tapo realybe“, – šiaip gana santūrūs mokslininkai pirmadienį nėrėsi iš kailio, kad apibūdintų savo jausmus dėl „vienintelį kartą gyvenime“ galinčio ištikti įvykio.
Hiperbolizuotų posakių srautą sukėlė dviejų neįsivaizduojamai tankių neutroninių žvaigždžių susidūrimas prieš 130 mln. metų, kai Žemėje viešpatavo Tyrannosaurus rex.
Šio kosminio susidūrimo žinia sklido per erdves ir pasiekė Žemę šiemet rugpjūčio 17 dieną lygiai 12 val. 47 min. Grinvičo (15 val. 47 min. Lietuvos) laiku, išjudinęs slaptą, bemiegį, kelias savaites trukusį žvaigždžių stebėjimo „žaibo karą“, į kurį buvo įtraukta šimtai teleskopų, tūkstančiai astronomų ir astrofizikų visame pasaulyje.
Tartum vienu metu puolė veikti visas lig šiol miegojęs superšnipų tinklas.
Apie žvaigždžių susidūrimus galima sužinoti dviem būdais: iš jo Einšteino laiko ir erdvės terpėje sklinda vadinamosios gravitacinės bangos, taip pat visas elektromagnetinis šviesos spektras – nuo gama spindulių iki radijo bangų.
Gravitacines bangas mokslininkai buvo patikę jau keturis kartus, ir tai anksčiau šį mėnesį buvo pagerbta Nobelio fizikos premija.
Tačiau tie juodųjų skylių susidūrimo sukelti įvykiai trunka vos kelias sekundes ir jų nepastebi nei Žemėje, nei orbitoje esantys teleskopai.
Neutroninėms žvaigždėms susidūrus, viskas būna kitaip. Šiuo atveju gravitacines bangas aptiko dvi JAV esančios observatorijos LIGO, bei viena Italijoje – „Virgo“. Koks nustebimas – bangos sklido net 100 sekundžių. Nepraėjus nė dviem sekundėmis,vienas NASA palydovų užfiksavo gama spindulių pliūpsnį.
Nedelsiant buvo pagalvota, kad abu atvejai beveik užtikrintai susieti su vienu ir tuo pačiu šaltiniu.
„Pirmą kartą mes stebėjome astrofizinį kataklizmą – tiek gravitacinėmis, tiek elektromagnetinėmis bangomis“, – sakė LIGO direktorius Davidas Reitze, technologijos instituto (Caltech) profesorius.
Eureka
Pirminiai skaičiavimai susiaurino zoną, kurioje turėjo įvykti šis reiškinys, iki penkių ar šešių galaktikų dangaus ruožo, tačiau astronomai turėjo laukti, kol sutems, ir tik tada tęsti paieškas.
Galiausiai, apie 22 val. Grinvičo (1 val. Lietuvos) laiku, teleskopas šiaurinėje Čilės dykumoje aptiko tą reiškinį: žvaigždės susidūrė galaktikoje, vadinamoje NGC 4993.
Stephenas Smarttas, vadovavęs stebėjimams Europos Pietų Observatorijoje, sakė buvęs sužavėtas, kai jo ekranus nušvietė spektras. „Niekada nemačiau nieko panašaus“, – pasakojo jis.
Visi mokslininkai buvo priblokšti.
„Šis įvykis buvo tikras eureka momentas, – sakė Kardifo universiteto Gravitacinės fizikos grupės vadovas Bangalore'as Sathyaprakashas. – 12 valandų po to buvo neabejotinai pačios geriausios mano mokslinėje karjeroje.“
„Retai būna, kad mokslininkas turėtų galimybę paliudyti naują erą pačioje jos pradžioje – dabar kaip tik toks atvejis“, – sakė astronomė Elena Pian iš Nacionalinio astrofizikos instituto Romoje.
Jungtinėse Valstijose įkurtoje Lazerio interferometro gravitacijos bangų observatorijoje (LIGO) astronomai ištisus dešimtmečius ruošėsi itin retai galimybei išvysti neutroninių žvaigždžių susidūrimą.
„Negalima pasakoti draugams“
„Tą rytą išsipildė visos mūsų svajonės“, – sakė LIGO astrofizinių duomenų analizės vadovas Alanas Weinsteinas.
„Šis atradimas buvo viskas, ko visuomet tikėjausi, sudėta į vieną įvykį“, – sakė Kardifo universiteto astrofizikas Francesco Pannarale.
Šiems ir tūkstančiams kitų mokslininkų žvaigždžių susidūrimas, žymimas kodu GW170817 taps vienu iš tų momentų, apie kuriuos jie klausinės vienas kito: „Ar pameni, kur tada buvai?“
„Sėdėjau stomatologo kėdėje, kai gavau žinutę, – pasakojo Prancūzijos Nacionalinio tyrimų centro astrofizikas Benoit Moursas. – Pašokau ir išskubėjau į savo laboratoriją.“
Kardifo universiteto gravitacinės fizikos grupės vadovas ir LIGO komandos narys Patrickas Suttonas pasakojo, kad buvo įstrigęs tolimojo susisiekimo autobuse ir mėgino perskaityti šimtus laiškų, užplūdusių jo elektroninio pašto dėžutę.
Įsibėgėjus kalboms astronomų bendruomenėje ir už jos ribų, mokslininkai skubėjo parengti pirmuosius straipsnius, kurie pasirodė pirmadienį. Įtakingiausiuose moksliniuose žurnaluose pasirodė keliolika straipsnių su pirmaisiais duomenimis apie tą svarbų įvykį.
„Išgerta nemažai pintų (alaus), vyno ar šampano taurių; žinoma, privačiai, nes mes negalėjome to niekam pasakoti“, – M. Suttonas sakė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau jis negalėjo atsispirti nepapasakojęs šios naujienos savo 12-mečiui sūnui, besidominčiam fizika.
„Jis pažadėjo tai laikyti paslaptyje. Negalėjo to pasakoti draugams“, – pridūrė mokslininkas.
