Kaip ir meteoritai, mikrometeoritai yra Žemėn krentančios kosminės uolienos – bet kaip galima nuspėti iš pavadinimo, jie itin smulkūs: mažesni, nei poros milimetrų. Ir jie pasitaiko daug dažniau, nei stambieji giminaičiai: į Žemę kasmet nukrenta apie 3 000 tonų mikrometeoritų – tiek sveria maždaug 50 kašalotų - kai tuo tarpų tradicinio dydžio meteoritų nukrenta vos ~55 tonos. Tad labai gali būti, kad dalis tokių smulkių kosminių svečių guli kur nors ir jūsų kiemo dulkėse - ir tik ir laukia, kol bus surasti.
Tik kaip gi aptikti uolienas, kurių stambiausios tėra poros milimetrų skersmens, o didžioji dalis nesiekia nė milimetro?
Laimei, daugelis mikrometeoritų yra magnetiniai, tad juos paprasčiausiai galima rinkti stipriu magnetu velkant per žemę. (Žinoma, yra niunsų, į kuriuos būtina atsižvelgti – tad skaitykite toliau.)
Norvegas Jonas Larsenas mikrometeoritus renka visame pasaulyje, ir nori į kosminių uolienų rinkėjų klubą pritraukti daugiau mėgėjų. Nors jo mikrometeoritų paieškos instrukcija išsami, joje taip pat yra direktyvos, nurodančios, kaip kiekvieną pavyzdį pasverti ir aprašyti - kas aktualiau tikriems tyrėjams, o ne atsitiktiniams rinkėjams. Tad skaitykite sutrumpintą jo patarimų versiją.
Sėkmingos medžioklės!
Įrankiai ir medžiagos
- Trys skaidraus plastiko maišeliai
- Atsparusis žymeklis (markeris) (neprivaloma)
- Neodimio magnetas, geriausia – su rankena
- Plastiku padengtos plastiškos vielutės arba guminės juostelės
- Virvelė (neprivaloma)
- Pirštinės (neprivaloma)
- Grubus rėtis (akučių dydis 1,5 mm, 12 ar 14 numerio tinklelis)
- Smulkus rėtis (akučių dydis ~0,4 mm, 40 ar 45 numerio tinklelis)
- Lėkštė ar seklus dubuo, vanduo, indų ploviklis (neprivaloma)
- Stiklo plokštelė
- Dantų krapštukas
- Mikroskopas
Instrukcijos
1. Vieną maišelį paskirkite mikrometeoritų pavyzdžiams – galite ant jos pažymėti radinių aptikimo datą ir vietą.
2. Neodimio magnetą sudėkite į kitus du maišelius, kad jį dengtų du skaidraus plastiko sluoksniai. Vienas sluoksnis neleis mikrometeoritams neatplėšiamai prilipti prie stipraus magneto paviršiaus, o kitas bus kaip atsarginis, jei vienas sluoksnis praplyštų.
3. Vielutėmis ar gumelėmis pritvirtinkite maišelius prie kablio. Magnetą galima pakabinti ant virvelės, kad būtų galima jį vedžioti virš žemės paviršiaus ir nereikėtų lankstytis ar ropoti keturiomis.
4. Plastiku padengtais magnetais vedžiokite stogų, šaligatvių, ar kiemų paviršių. Labiausiai tikėtina ką nors aptikti ten, kur koncentruojasi lietaus nuotekos, pakelių grioviuose arba ten, kur šie keičia tėkmės kryptį, ar išsilieja.
5. Neodimio magnetas turėtų pritraukti bet kokias magnetinėmis savybėmis pasižyminčias daleles, ir padengti plastiką sluoksniu neapetitiškai atrodančių… dalykų. Tad, pirštinės gali būti visa neprasta mintis.
6. Laikydami magnetą virš pirmojo - pažymėtojo - maišelio, nuimkite magnetą dengiančius plastiko sluoksnius. Ištraukus magnetą, ant plastiko likę mikrometeoritai sukris į švarų maišelį.
7. Kartokite procesą, kol pavyzdžių maišelyje bus pakankamai žaliavos paieškoms. Tada kruopščiai nusiplaukite rankas ir neškitės radinius namo.
8. Persijokite maišelio turinį per stambesnį rėtį, tada - per smulkesnį. Turėsite tris skirtingo rupumo pavyzdžių krūveles.
9. Neperėjusios per rėčius medžiagos dalelių skersmuo didesnis, nei 1,5 mm, tad ten mikrometeoritų tikriausiai nėra. Per abu rėčius praėjusios medžiagos dalelės mažesnės, nei 0,4 mm ir su jomis darbuotis sudėtinga. Tad sutelksime dėmesį į medžiagą, išbyrėjusią per stambų rėtį, tačiau sulaikytą smulkaus.
10. Jeigu šie „auksaplaukės“ pavyzdžiai primena purvą, sudėkite juos į lėkštę ar negilų dubenį ir praplaukite šiltu vandeniu su šiek tiek indų ploviklio.
11. Šiek tiek švarios medžiagos uždėkite ant stiklo plokštelės ir padėję po mikroskopu, apžiūrėkite. Ne visos surinktos magnetinės dalelės bus mikrometeoritai, tad ieškokite mažų metalinių sferų. Medžiagą judinti, paskleisti ar išskirti įdomų egzempliorių patogu dantų krapštuku.
12. Aptikę sferas, padidinkite vaizdą ir atidžiai apžiūrėkite jų paviršių. Tada palyginkite radinius su objektais J.Larseno puslapyje „Project Stardust“.
Kol aptiksite ieškomą mikrometeoritą, gali tekti apžiūrėti daugybę dalelių, atsiradusių dėl žmogaus veiklos, tad apsišarvuokite kantrybe. O jei kažkuri instrukcijos dalis nėra aiški - tikimės, neaiškumsu pašalins iliustracijos šio straipsnio fotogalerijoje.
Taigi, ar pavyko ką nors rasti? Jei taip - pasidalinkite savo atradimais ir su mumis, atsiųsdami radinių nuotraukas adresu mokslas@lrytas.lt!
Parengta pagal „Popular Science“.
