Ko reikia, norint patekti į NASA?

Jau nuo 1969-ųjų metų nusileidimo Mėnuly Jungtinių Valstijų Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra, geriau žinoma kaip „NASA“, prikaustė mokslo entuziastų ir eilinių piliečių dėmesį šiuo milžinišku žingsniu žmonijos labui. Nuo minėtų metų 12 porų žmogiškų batų vaikščiojo ant Mėnulio paviršiaus, tačiau pasibaigus „Apollo“ programai atsakingai už šiuos vizitus, susidomėjimas intstitucija sumažėjo.

 „NASA“ sudaro ne vien keliautojai, bet ir mokslininkai, kurių pasiekimai ir išradimai pakeitė mūsų kasdienybę daugiau nei galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio.<br> NASA iliustr.
 „NASA“ sudaro ne vien keliautojai, bet ir mokslininkai, kurių pasiekimai ir išradimai pakeitė mūsų kasdienybę daugiau nei galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio.<br> NASA iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

GameOn

Jan 24, 2018, 12:36 PM

Astronautų įrangą eilinio žemiečio stalčiuje

Tad ką daro „NASA“, jei ne skraidina astronautus į mūsų tolimas kaimynes? „NASA“ sudaro ne vien keliautojai, bet ir mokslininkai, kurių pasiekimai ir išradimai pakeitė mūsų kasdienybę daugiau nei galima pamanyti iš pirmo žvilgsnio. Įbrėžimams atsparūs akinių stiklai, „memory foam“ pagalvės ir automobilius apsauganti anti-chorozinė danga – tai tik keli pavyzdžiai už kuriuos turėtume dėkoti „NASA“ inžinieriams ir mokslininkams.

Darant sekančią savo asmenukę, taip pat galite padėkoti „NASA“. 1990-aisiais „Jet Propulsion Laboratory“ (JPL) kūrė ir testavo smulkius fotoaparatus leidžiančius išgauti moksliniams darbams reikalingą kokybę bei tilpti į mažus palydovus. Trečdalis visų šiuo metu naudojamų kamerų prasidėjo būtent nuo šios komandos darbo vaisių.

Netiesioginiu būdu „NASA“ padėjo sukurti visų mėgstamus sportinius ir laisvalaikio batelius, kuriems buvo pritaikyta konstrukcija ir medžiagos naudotos astronautų kostiumų modeliavime.

Apie „NASA“ indėlius į jūsų kasdienybę parašyta eilė knygų, tad šiame straipsnyje visko neįvardinsime, bet paminėsime dar vieną išradimą. 1960-aisiais, kuomet kompiuterijoje atsirado galimybė bei poreikis valdyti didesnius kiekius informacijos, vienas mokslininkas dirbantis „NASA“ išrado pelę, siekdamas paspartinti duomenų apdorojimo darbo eigą.

Robotai orbitoje

Nenorime jūsų klaidinti ir sudaryti įspūdį, jog asociacija šiuo metu išgyvena krizę, o viskas ką jie yra pajėgus išrasti jau „gatava“. Taip tikrai nėra, tad siūlome skirti laiko susipažinti su palydovų funkcijomis.

Jei žiūrėdami rytines žinias matėte naujieną susijusią su dar vienos raketos pakilimu iš Žemės ir spėtumėte, kad jos viduje dar vienas palydovas – turbūt būtumėte teisūs. Tačiau kokia šių erdvėje skraidančių robotų funkcija?

Turbūt geriausiai pažįstama palydovų funkcija yra GPS arba Global Positioning System. 27 palydovai priklausantys šiai šeimai atsakingi už visas jūsų navigacines užklausas kasdieniame gyvenime.

Už palydovinę televiziją atnešančią tūkstančius kanalų į jūsų namus taip pat galime būti dėkingi „NASA“ kurie padeda koordinuoti reikalingų palydovų patalpinimą orbitoje.

Goddard kosmoso skrydžių centras yra suskaičiavęs 2,271 dirbtinį palydovą esantį Žemės orbitoje rašymo metu. Tiesa ne visi jų priklauso „NASA“ ir ne visi yra šiuo metu veikiantys. Kaip pritaikomas toks milžiniškas palydovų skaičius? Jų pagalba kosmoso „reikalų“ agentūros geba žiūrėti į tolį atlikdamos žmonijos ateičiai svarbius tyrimus apie tolimas planetas, žvaigždes ir kitus fenomenus. Sekami potencialiai pavojingi dangiškieji kūnai kaip asteroidai ir meteorai. Tuo tarpu palydovai nukreipti į Žemę padeda nuspėti orus, vandenynų sroves, gamtinių katastrofų tikimybes ir padarinius, žemdirbystei tinkamus plotus.

Galima teigti, kad su tokiu dideliu sąrašu nuopelnų „NASA“ ir kitų kosmoso agentūrų darbuotojai yra tikri nepastebėti herojai.

Ko reikia, norint patekti į NASA?

Iš pirmo žvilgsnio visa ši mokslinė fantastika tapusi realybe gali pasirodyti nepasiekiama, tačiau norintiems prisidėti prie „NASA“ veiklos turime puikių žinių. „Gameon III“ žaidimų kultūros parodoje KTU studentas Donatas Miklušis konferencijoje „ko reikia, norint patekti į NASA?“ nupasakoja apie savo kasdienybę praktikos metu būtent šioje organizacijoje. Donatas taip pat nupasakoja koks kelias jį atvedė būtent ten, tad ambicijų kupini jauni mokslininkai ir smalsuoliai konferencijos įrašą gali pažiūrėti čia: 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.