Projektai, dėl kurių turėtų nerimauti Elonas Muskas

„SpaceX“ įsitvirtino pasaulinio kosminių raketų pramonės technologinio lyderio pozicijoje: sėkmingiems „Falcon 9“ startams suskaičiuoti neužtenka nei rankų, nei kojų pirštų, o čia dar ir „Heavy“ pakilo… Bet konkurentai baltos vėliavos kelti neskuba. Kas gi turi šansų nustumti Eloną Muską nuo pjedestalo?

 Kas turi šansų nustumti Eloną Muską nuo pjedestalo?<br> 123RF iliustr.
 Kas turi šansų nustumti Eloną Muską nuo pjedestalo?<br> 123RF iliustr.
ULA, priešingai nei „Falcon 9“, nori išsaugoti ne visą pirmąją pakopą, o tik variklius.<br> „United Launch Alliance“ iliustr.
ULA, priešingai nei „Falcon 9“, nori išsaugoti ne visą pirmąją pakopą, o tik variklius.<br> „United Launch Alliance“ iliustr.
Raketos-nešėjos Vulcan modelis <br> „United Launch Alliance“ iliustr.
Raketos-nešėjos Vulcan modelis <br> „United Launch Alliance“ iliustr.
 New Glenn organizuoja „Amazon“ įkūrėjas ir turtingiausias planetos žmogus Jeffas Bezosas.<br> „Blue Origin“ iliustr.
 New Glenn organizuoja „Amazon“ įkūrėjas ir turtingiausias planetos žmogus Jeffas Bezosas.<br> „Blue Origin“ iliustr.
Vietoje aerodinaminių gardelinių vairų ir stabdymo variklių, „Adeline“ sistema grįžimui į Žemę naudos sparnus ir porą propelerių.<br> Airbus iliustr.
Vietoje aerodinaminių gardelinių vairų ir stabdymo variklių, „Adeline“ sistema grįžimui į Žemę naudos sparnus ir porą propelerių.<br> Airbus iliustr.
 „Sojuz-5“ pagrindas – sovietinis ukrainietiškas „Zenit“<br> Roskosmos nuotr.
 „Sojuz-5“ pagrindas – sovietinis ukrainietiškas „Zenit“<br> Roskosmos nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2018-03-23 07:59

„Vulcan“: išsaugoti tai, kas brangiausia

„United Launch Alliance“, trumpiau ULA, — „Boeing“ ir „Lockhead Martin“ susivienijimas. Būtent jis gamina „Delta-4“ ir „Atlas-5“ raketas. Tik deja, šios raketos-nešėjos seniai nusileidžia „Falcon 9“ ekonomiškumu. O daugkartinė E.Musko revoliucija ilgainiui ULA gali visai pribaigti. Žinoma, „Boeing“ ir „Lockheed Martin“ neketina sėdėti rankas sudėję, amerikietiškam verslui tai nebūdinga. Jau greitai – 2019 metais – turėtų būti paleista nauja ULA sunkioji raketa Vulcan. Pagrindinė jos ypatybė – dalinis daugkartinis naudojimas. ULA, priešingai nei „Falcon 9“, nori išsaugoti ne visą pirmąją pakopą, o tik variklius.

Tai atrodys štai kaip: po iškėlimo blokas su pirmos pakopos varikliais atsiskirs nuo raketos-nešėjos ir nusileis parašiutu. O paskui blokas sraigtasparniu bus nugabentas į saugią vietą ir panaudotas kitam startui.

Tokia schema turi neginčijamų privalumų: gelbėjama tik svarbiausia ir vertingiausia dalis. „SpaceX“ koncepcija, kai nuleidžiama visa pirmoji pakopa, atrodo efektingai, tačiau E.Musko kompanijai leidimosi greičio sumažinimui, stabdymui įskriejant į atmosferą ir minkštam nusileidimui reikia pakopos bakuose palikti daugiau kuro. Tai šiek tiek sumažina naudingo krovinio masę – tad, teoriškai, „Vulcan“ galės aplenkti „Falcon 9“ ekonomiškumu.

Teoriškai.

„New Glenn“: milijardierių mūšis

Jei „Vulcan“ galima laikyti realistiškiausiu „Falcon 9“ konkurentu, tai perspektyvią raketą „New Glenn“ — pačiu garsiausiu.

Jos kūrimą organizuoja „Amazon“ įkūrėjas ir turtingiausias planetos žmogus Jeffas Bezosas . Naujos raketos kūrimu užsiima „Blue Origin“ — dar viena J.Bezoso kompanija. Į žemą orbitą aplink Žemę ši raketa gali iškelti iki 45 tonų krovinių. Tai yra, savo galimybėmis „New Glenn“ įsitaisys tarp „Falcon 9“ ir neseniai iškeltos „Falcon Heavy“. Jeffo Bezoso kūrinys taps viena iš galingiausių šiuolaikinių raketų, galinčių vykdyti įvairiausias misijas.

Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia – kad ji bus iš dalies daugkartinio naudojimo. Ir čia matome tiesioginę analogiją su „Falcon 9“: juk „Blue Origin“ į Žemę nori grąžinti visą pirmąją pakopą. Tūps ji vertikaliai. Yra netgi gražus filmukas, kaip tai atrodys:

Kita „New Glenn“ ypatybė – beje, aktuali ir jau apžvelgtai „Vulcan“ raketai – varikliai BE-4. Čia verta pasigilinti, nes juose kurui bus naudojamas metanas, o oksidatorius — skystas deguonis. Tuo jis skiriasi nuo „Falcon“ raketose naudojamų „Merlin“ variklių, kuriuose naudojamas žibalas ir skystas deguonis. Ekspertų nuomone, metano/skysto deguonies pora – perspektyviausia, nes užtikrina patikimumą, ekonomiškumą ir palieka raketų sistemas projektuojantiems inžinieriams „erdvę manevrams“. Toks kuro pasirinkimas kartu su pirmosios pakopos grąžinimu gali padėti J.Bezosui įveikti E.Muską.

Tačiau negalima sakyti, kad „New Glenn“ koncepcija taps revoliucija, kaip savo laiko revoliucija tapo sėkmingas „Falcon 9“ pirmosios pakopos nutupdymas. Jeffas Bezosas eina Elono Musko pramintu taku.

„Adeline“: europietiškas atsakas

Jeigu vietiniams konkurentams E.Muską pavyti ir pralenkti – visiškai reali užduotis, europiečiams tai padaryti bus gerokai sunkiau. Pagrindinės Europos kosmoso agentūros viltys siejamos su būsima „Arian-6“, tačiau iš esmės tai tik dar viena vienkartinio naudojimo raketa – kuri nors ir užtikrins Europai papildomą nepriklausomą kosmoso prieigą, tačiau žaidimo taisyklių iš esmės nepakeis.

Šiuo atžvilgiu įdomiausias „Airbus“ projektas „Adeline“, smarkiai besiskiriantis nuo visko, kas buvo ir kas yra kosminių raketų rinkoje. Vietoje aerodinaminių gardelinių vairų ir stabdymo variklių, „Adeline“ sistema grįžimui į Žemę naudos sparnus ir porą propelerių.

Savaime suprantama, taip grąžinti galima ne visą raketą, o tik jos variklį ir dalį radioelektronikos – tačiau tai irgi šis tas. Galiausiai, daugkartinio naudojimo dalis tupia aerodrome kaip įprastas lėktuvas. Teoriškai, „Adeline“ koncepciją galima būtų panaudoti pačioms įvairiausioms raketoms – taip pat ir jau minėtai „Arian-6“.

Tačiau realybėje viskas daug sudėtingiau: čia ir finansavimo klausimas, ir daugkartinių raketų kūrimo patirties stygius. Ir svarbiausia, nenuilstamai priekin judantis Elonas Muskas, rizikuojantis aplenkti savo konkurentus daugeliu metų, jei tik ne dešimtmečių.

„Airbus“ planuoja „Adeline| sistemą parengti skrydžiams iki 2025 metų. Tuo metu „SpaceX“ jau gali būti apsiginklavęs „Big Falcon Rocket| (BFR), kuri, paties E.Musko teigimu, „kanibalizuos“ visas kitas „SpaceX“ raketas.

„Sojuz-5“: paskutinioji Roskosmoso viltis

Dar miglotesni Kinijos ir Rusijos planai. Rusija pagrindines kosmines viltis sieja su raketa „Sojuz-5“, kur bus lyg ir „rusifikuota“ ukrainietiškojo „Zenito“ versija – lyg ir „Rusj-М“ reinkarnacija naujų laikų rėmuose. Ją kuria RKK „Energija“. Yra žinoma, kad „Sojuz-5“ bus vidutinės klasės raketa su RD-171MV varikliu (pirmoji pakopa) ir dviem RD-0124M varikliais antrajai.

Ši raketa-nešėja Mėnulio programai netinka, nes jos keliamoji galia per maža, tačiau gali tapti būsimos supersunkios raketos baze. O dar svarbiau, kad teoriškai „Sojuz-5“ paleidimus galima atlikti santykinai pigiai: 55 mln. JAV dolerių už startą. Taip galima pabandyti atimti dalį rinkos iš E.Musko – nors dabar toks variantas skamba pernelyg fantastiškai, amerikietis laikosi labai gerai.

Tikriausiai dėl to 2017-ųjų gruodį buvo paskelbta apie daugkartinio naudojimo „Sojuz-5“ varianto kūrimo pradžią. Pranešta, kad dėl unifikacijos su vienkartiniu „Sojuzu“, būsimoji raketa galės kilti iš Baikonuro, Vostočnyj, o taip pat pagal programą „Jūrinis startas“ – plaukiojančio kosmodromo Ramiajame vandenyne.

RKK „Energija“ pareiškė, kad Roskosmoso pateiktoje „Sojuz-5“ techninėje užduotyje daugkartinis raketos ar jos elementų naudojimas nenumatytas. Tai yra, „Energija“ darbus atliks savo iniciatyva. Svarbu paminėti, kad be tinkamos patirties ir šiuolaikinės mokslinės–techninės bazės prie „SpaceX“ lygio priartėti vargu ar pavyks. Žinoma, rusų inžinieriai su daugkartinio naudojimo sistemomis dirbo: galima prisiminti bent jau programą „Energija — Buran“. Tačiau tai buvo seniai ir šiek tiek iš kitos operos. Dabar „Buran“ niekam nereikia – nes reikia ne tiesiog daugkartinio naudojimo, bet ir pigių raketų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.