Ar žmonės galės daugintis kosmose? NASA jau ėmėsi tokio tyrimo

Naujojo eksperimento metu JAV kosmoso agentūra NASA nori sužinoti, kaip žmogaus spermos ląstelės reaguoja į mikrogravitaciją - ir ar žmonėms būtų įmanoma daugintis kosmose, net jei kitiems žinduoliams nelabai pasisekė.

 Kai planuojame keliauti kur nors už kosmoso stoties ribų ir galvojame apie kolonijas Mėnulyje bei Marse, kyla klausimas, ar ten galėtų atsirasti ir kitos kartos – ne tik gyvūnų, bet ir žmonių? Tai - labai svarbus klausimas, į kurį turi būti surastas atsakymas<br> 123RF iliustr.
 Kai planuojame keliauti kur nors už kosmoso stoties ribų ir galvojame apie kolonijas Mėnulyje bei Marse, kyla klausimas, ar ten galėtų atsirasti ir kitos kartos – ne tik gyvūnų, bet ir žmonių? Tai - labai svarbus klausimas, į kurį turi būti surastas atsakymas<br> 123RF iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 18, 2018, 7:18 AM, atnaujinta Apr 18, 2018, 10:08 AM

Įvairios kosmoso agentūros ir kompanijos į kosmosą yra išsiuntusios daug keistų dalykų: picą, „Lego“ minifigurėles ir net automobilį-kabrioletą. Visiems šiems objektas pavyko patekti į nesibiagiantį mikrogravitacijos pasaulį, kurį pasiekiame iškėlus juos į orbitą.

Tačiau šis eksperimentas skamba dar įdomiau už picą kosmose. Moksliniam tyrimui „Micro-11”, kurį vykdo NASA, į kosmosą yra siunčiami žmogaus spermos pavyzdžiai.

„Kai planuojame keliauti kur nors už kosmoso stoties ribų ir galvojame apie kolonijas Mėnulyje bei Marse, kyla klausimas, ar ten galėtų atsirasti ir kitos kartos – ne tik gyvūnų, bet ir žmonių? Tai - labai svarbus klausimas, į kurį turi būti surastas atsakymas“, – teigia Kansaso valstijos medicinos centro universiteto mokslininkas Josephas Tashas, kuris tirs spermos mėginius, kai jie grįš į Žemę.

Žmonija beveik nežino, kaip reprodukcinė biologija reaguoja į mikrogravitaciją. Su „Micro-11”, mokslininkai Silicio slėnyje nori  tai ištaisyti. Jei įprasta žmonių reprodukcija kosmose neveiks, žmonijai gali tekti imtis specialių priemonių - nes kitu atveju su kolonijomis Marse galima būtų atsisveikinti.

Žinduoliams - įskaitant ir žmones - apvaisinimas įvyksta, kai spermatozoidas prasikverbia į kiaušinėlį. Kad tai atsitiktų, sperma turi būti „aktyvuota“ - nes kitaip ji net nepradės judėti. Vėliau spermatozoidai turi įgauti reikiamą greitį tam, kad sugebėtų susilieti su kiaušinėlio ląstele, taip pat ir spermos ląstelės membrana turi tapti skystesne.

Anksčiau atliktuose bandymuose kosmose buvo naudojama bulių ir jūrų ežių sperma. Eksperimentų rezultatai parodė, kad sperma mikrogravitacijoje yra aktyvuojama greičiau, tačiau kiti reikiami žingsniai vyksta lėtai - arba išvis nevyksta.

„„Micro-11” eksperimento metu astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje atitirpdys gautus spermos pavyzdžius ir sumaišys juos su specialiais chemikalais, kurie aktyvuoja spermos judėjimą - ir pasiruošimą susiliejimui su kiaušinėliu“, – rašoma NASA spaudos pranešime.

Galiausiai mokslininkai Žemėje analizuos, ar sperma praėjo pro visus apvaisinimui reikalingus žingsnius - ir kaip jie skiriasi nuo spermos, kuri į kosmosą nepateko.

Toks eksperimentas yra pirmasis, į kurį įtraukta žmonių sperma. Daugybė kitų gyvūnų buvo ištirta: varlės, salamandros, sraigės ir vandens bestuburiai, kuriems reprodukcija praėjo sėkmingai.

Tačiau žinduoliams rezultatai nebuvo tokie sėkmingi. 1979 metais Rusija bandė kosmose dauginti žiurkes - ir nors kelios iš jų buvo apvaisintos, tačiau ilgainiui patyrė persileidimus.

„Jei žmonės sugebės gimdyti vaikus Marse, kur žmogus sveria šiek tiek daugiau nei trečdalį to, kiek sveria Žemėje, kyla klausimais - kaip augs Marso vaikai?“, – klausimą kelia ir astronomijos profesorius bei buvęs NASA mokslininkas Neilas F.Cominsas.

Tam, kad žmonija turėtų šansą kolonizuoti kitas planetas, spermos ląstelės turi atlikti savo darbą. Dėka NASA mokslininkų, galbūt jau greitai žinosime, ar žmonės iš tikrųjų gali daugintis kosmose – bent jau taip sėkmingai, kaip salamandros ir sraigės.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.