Paaiškino, kodėl kosmose nerandame gyvybės, – ir kuo čia dėta gorila?

Tyrėjai įvardino vieną iš pagrindinių priežasčių, jų manymu, trukdančią mums išvysti hipotetinių nežemiškųjų civilizacijų atstovus. Beje, jų atradimo galimybės dėl to nelabai išauga.

Paaiškėjo, kad įprastoje situacijoje žmonės tokias keistenybes pastebėjo beveik visada, tačiau dėmesį sutelkę į kokius konkrečius fotografijos aspektus, 66% procentai savanorių „gorilų“ nepamatė. <br> 123RF nuotr.
Paaiškėjo, kad įprastoje situacijoje žmonės tokias keistenybes pastebėjo beveik visada, tačiau dėmesį sutelkę į kokius konkrečius fotografijos aspektus, 66% procentai savanorių „gorilų“ nepamatė. <br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 18, 2018, 11:50 AM, atnaujinta Apr 18, 2018, 1:09 PM

Apie Fermi paradoksą dabar kalbėti „madinga“: tai galima būtų paaiškinti kai kurių privačių kompanijų (visų pirma – SpaceX) pasiekimais kosminių raketų kūrimo ir naudojimo srityje. Tačiau vis viena priminsime: Fermi paradoksu vadinamas faktas, kad neužfiksuojame hipotetinių nežemiškųjų civilizacijų pėdsakų, nors teoriškai tokios civilizacijos galėtų rastis įvairiausiuose Visatos kampeliuose ir su mumis susisiekti. Nors formuluotė atrodo paprasta, paradoksą bando perkąsti geriausi planetos protai.

Dabar savo išvadas pristatė ispanas neurofiziologas Gabriel de la Torre, kuris drauge su kolegomis išanalizavo, kaip žmonės suvokia objektus ir reiškinius. Eksperimente dalyvavo 137 savanoriai, kurie palydovinėse nuotraukose turėjo pastebėti įvairius dirbtinius objektus, pavyzdžiui, tiltą, namą ar kelią. Kai kuriose fotografijose be viso kito, dar buvo ir aiški „anomalija“ — miniatiūrinė gorilos fotografija.

Paaiškėjo, kad įprastoje situacijoje žmonės tokias keistenybes pastebėjo beveik visada, tačiau dėmesį sutelkę į kokius konkrečius fotografijos aspektus, 66% procentai savanorių „gorilų“ nepamatė.

Gabriel de la Torre mano, kad šias išvadas kuo puikiausiai galima pritaikyti ir nežemiškų civilizacijų paieškoms. Tiksliau, pasak jo, nežemiškų civilizacijų fotografijose nematome, nes žmogus remiasi savo įsivaizdavimu, kaip atrodo hipotetiniai ateiviai.

Be to, kaip rodo gauti rezultatai, racionalūs žmonės (dažniausiai mokslininkai), dažniau už kitus linkę naudoti analizės metodą, kuris gali būti labai klaidingas. „Nesuprantame, kaip stipriai unikalus žmogaus pasaulio supratimas riboja mūsų galimybes, ir mums sunku tai pripažinti“, — pabrėžia mokslininkas.

Pavyzdžiui, gal hipotetiniai ateiviai gyvena kituose matmenyse arba gal jie sudaryti iš egzotiškų materijos formų. Nors, vėlgi, tai tik spėlionės.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.