Aptiko dar daugiau gravitacinių bangų

Pirmadienį gravitacinių bangų paieškos centras LIGO paskelbė apie keturis naujus gravitacinių bangų signalus. Kartu su anksčiau paskelbtaisiais, dabar žinome jau dešimt juodųjų skylių susijungimo signalų ir vieną neutroninių žvaigždžių signalą.

 Pirmadienį gravitacinių bangų paieškos centras LIGO paskelbė apie keturis naujus gravitacinių bangų signalus.<br> 123RF nuotr.
 Pirmadienį gravitacinių bangų paieškos centras LIGO paskelbė apie keturis naujus gravitacinių bangų signalus.<br> 123RF nuotr.
 Visi dešimt juodųjų skylių susiliejimų: skrituliai žymi juodųjų skylių mases, rodyklės jungia besijungiančias juodąsias skyles ir jų susiliejimo produktus. <br> LIGO iliustr.
 Visi dešimt juodųjų skylių susiliejimų: skrituliai žymi juodųjų skylių mases, rodyklės jungia besijungiančias juodąsias skyles ir jų susiliejimo produktus. <br> LIGO iliustr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 4, 2018, 12:14 PM

Naujai paskelbti signalai užfiksuoti dar pernai, stebėjimų periodo iki 2017 m. rugpjūčio 25 dienos metu, tačiau paskelbti tik dabar, baigus analizuoti surinktus duomenis. Apskritai LIGO kol kas stebėjimus vykdė tik dviem etapais – 2015 m. pabaigoje ir didžiąją 2017 metų dalį. Dešimt aptiktų signalų per tokį laikotarpį reiškia vidutiniškai vieną signalą per kiek daugiau nei mėnesį. Aptikta ir dar daugiau nei antra tiek signalų, kurie yra pernelyg neaiškūs, kad juos būtų galima laikyti tvirtais aptikimais.

Vis dėlto visi surinkti duomenys leidžia daryti įvairią statistinę analizę – pavyzdžiui, skaičiuoti, kaip dažnai vyksta juodųjų skylių susiliejimai, kokių juodųjų skylių būna Visatoje – ir taip toliau. Kol kas įvertinta, kad per metus viename kubiniame gigaparseke erdvės įvyksta 110 – 3840 neutroninių žvaigždžių susiliejimų, 9,7 – 101 juodųjų skylių susiliejimų ir ne daugiau nei 910 juodųjų skylių – neutroninių žvaigždžių porų susiliejimų; be to, susiliejimai greičiausiai buvo dažnesni praeityje, nei dabar.

Neutroninių žvaigždžių susiliejimai skleidžia gerokai silpnesnes gravitacines bangas, todėl nors jų aptikome dešimt kartų mažiau, nei juodųjų skylių susiliejimų – iš tiesų jų gali vykti gerokai daugiau. Rezultatų neapibrėžtumai kol kas dar labai dideli, bet laikui bėgant jie tik mažės, kai bus randama vis daugiau signalų.

Taip pat įvertinta, kiek ir kokių juodųjų skylių būna dvinarėse sistemose Visatoje. Vėl gi, rezultatai yra preliminarūs ir nelabai tikslūs, bet turimus duomenis gerai paaiškina modelis, pagal kurį žvaigždinės masės juodosios skylės susiformuoja ne didesnės nei 45 kartus masyvesnės už Saulę. Maždaug tą patį prognozuoja ir teoriniai masyvių žvaigždžių evoliucijos skaičiavimai.

Visi dešimt juodųjų skylių ir vienas neutroninių žvaigždžių signalai paskelbti viešai prieinamame kataloge, taigi juos galės nagrinėti ir kiti mokslininkai, ne tik LIGO projekto nariai. Tad artimiausiu metu galime tikėtis ir daugiau įžvalgų apie juodąsias skyles. Prieš beveik trejus metus prasidėjusi gravitacinių bangų astronomijos era po truputį įsivažiuoja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.