Taip, į Žemę gali įsirėžti katastrofą galintis sukelti asteroidas

NASA’os Netoli Žemės esančių objektų tyrimo centras (angl. Center for Near-Earth Object Studies) stebi apie 18 000 potencialių neramumų kėlėjų, kurių dydis varijuoja nuo metro iki kilometro skersmens. Mažesni nei 30 metrų skersmens meteoritai dažniausiai susprogsta dar ore – panašiai, kaip 2013 m. nutiko Čeliabinske Rusijoje. Kraterio susidarymui skeveldrų kiekio neužteko, bet sprogimo banga išdaužė langus. O kiek žalos galėtų padaryti didesnės kosminės uolos?

<caption><strong>Dydžio įtaka</strong></caption> <tbody> <tr> <td><strong>Diametras </strong>(metrais)</td> <td><strong>Smūgio galia </strong>(megatonomis)</td> <td><strong>Susidrimų dažnumas </strong>(metais)</td> </tr> <tr> <td>5 metrai</td> <td>0,01</td> <td>1</td> </tr> <tr> <td>10 metrų</td> <td>0,1</td> <td>10</td> </tr> <tr> <td>25 metrai</td> <td>1</td> <td>100</td> </tr> <tr> <td>50 metrų</td> <td>10</td> <td>1000</td> </tr> <tr> <td>150 metrų</td> <td>300</td> <td>20 000</td> </tr> <tr> <td>300 metrų</td> <td>2000</td> <td>70 000</td> </tr> <tr> <td>600 metrų</td> <td>20 000</td> <td>200 000</td> </tr> <tr> <td>1 kilometras</td> <td>100 000</td> <td>700 000</td> </tr> <tr> <td>5 kilometrai</td> <td>10 000 000</td> <td> 30 000 000</td> </tr> <tr> <td>10 kilometrų</td> <td>100 000 000</td> <td>100 000 000</td> </tr> </tbody>

Greičio įtaka

Viena iš tokių objektų keliamų pavojaus sudedamųjų dalių yra greitis. Mažesnis asteroidas gali padaryti daugiau žalos. O tokie daiktai yra greiti – jų greitis gali siekti daugiau nei 70 000 km/h. Visi kiti faktoriai (dydis, įėjimo į atmosferą kampas, taikinys) yra daugmaž tolygūs – bet greitesnis asteroidas gali palikti didesnį kraterį ar išlydyti uolas, į kurias įsirėžia.

Kieti daiktai

Esminis dalykas yra asteroido sandara. Iš metalo sudaryti asteroidai yra pakankamai ištvermingi, tad net ir būdami maži, gali pasiekti Žemės paviršių – kai tuo tarpu tie, kurių pagrindas yra anglis, visada sudega atmosferoje. Didžioji dalis asteroidų yra uolinės kilmės, ir jų tikimybė pasiekti paviršių yra kažkur per vidurį. Bet net ir į dalis suskilusi praskrendanti kosminė šiukšlė gali sukelti pavojingą smūginę bangą.

Svarbiausia – lokacija

Daugiau nei 70 proc. Žemės paviršiaus sudaro vanduo. Savaime suprantama, asteroidas, įsirėžęs į vandenyną sukelia daug mažiau žalos, nei vožęsis į gyvenamą teritoriją. Žinoma, ekspertai šiek tiek nerimauja dėl cunamio galimybės, bet tikrasis pavojus būtų dugno gruntas, dideliu greičiu iššautas į atmosferą.

asteroidas ^Instant astronomija