Taip, į Žemę gali įsirėžti katastrofą galintis sukelti asteroidas

Žemė taip niekada ir neišlipa iš kosminių elektrinių automobiliukų atrakciono, kur važinėjant nuolat daužomasi bamperiais – tik vietoje automobiliukų čia iš tiesų yra asteroidai, rašo portalas „Popular Science“. Ir po 4,6 mlrd. metų Žemė vis dar kažkaip tebeegzistuoja – nors šiais laikais nutikęs susidūrimas su kuo nors stambesniu galėtų suniokoti miestus, kontinentus ar net ir pačią gyvybę (jei netikite, pasiklauskite dinozaurų).

 4,6 mlrd. metų Žemė vis dar kažkaip tebeegzistuoja, nors šiais laikais nutikęs susidūrimas su kuo nors stambesniu galėtų suniokoti miestus, kontinentus ar net ir pačią gyvybę.<br> 123RF iliustr.
 4,6 mlrd. metų Žemė vis dar kažkaip tebeegzistuoja, nors šiais laikais nutikęs susidūrimas su kuo nors stambesniu galėtų suniokoti miestus, kontinentus ar net ir pačią gyvybę.<br> 123RF iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 19, 2018, 7:41 AM, atnaujinta Dec 19, 2018, 2:25 PM

NASA’os Netoli Žemės esančių objektų tyrimo centras (angl. Center for Near-Earth Object Studies) stebi apie 18 000 potencialių neramumų kėlėjų, kurių dydis varijuoja nuo metro iki kilometro skersmens. Mažesni nei 30 metrų skersmens meteoritai dažniausiai susprogsta dar ore – panašiai, kaip 2013 m. nutiko Čeliabinske Rusijoje. Kraterio susidarymui skeveldrų kiekio neužteko, bet sprogimo banga išdaužė langus. O kiek žalos galėtų padaryti didesnės kosminės uolos?

Dydžio įtaka Diametras (metrais) Smūgio galia (megatonomis) Susidrimų dažnumas (metais) 5 metrai 0,01 1 10 metrų 0,1 10 25 metrai 1 100 50 metrų 10 1000 150 metrų 300 20 000 300 metrų 2000 70 000 600 metrų 20 000 200 000 1 kilometras 100 000 700 000 5 kilometrai 10 000 000  30 000 000 10 kilometrų 100 000 000 100 000 000

Greičio įtaka

Viena iš tokių objektų keliamų pavojaus sudedamųjų dalių yra greitis. Mažesnis asteroidas gali padaryti daugiau žalos. O tokie daiktai yra greiti – jų greitis gali siekti daugiau nei 70 000 km/h. Visi kiti faktoriai (dydis, įėjimo į atmosferą kampas, taikinys) yra daugmaž tolygūs – bet greitesnis asteroidas gali palikti didesnį kraterį ar išlydyti uolas, į kurias įsirėžia.

Kieti daiktai

Esminis dalykas yra asteroido sandara. Iš metalo sudaryti asteroidai yra pakankamai ištvermingi, tad net ir būdami maži, gali pasiekti Žemės paviršių – kai tuo tarpu tie, kurių pagrindas yra anglis, visada sudega atmosferoje. Didžioji dalis asteroidų yra uolinės kilmės, ir jų tikimybė pasiekti paviršių yra kažkur per vidurį. Bet net ir į dalis suskilusi praskrendanti kosminė šiukšlė gali sukelti pavojingą smūginę bangą.

Svarbiausia – lokacija

Daugiau nei 70 proc. Žemės paviršiaus sudaro vanduo. Savaime suprantama, asteroidas, įsirėžęs į vandenyną sukelia daug mažiau žalos, nei vožęsis į gyvenamą teritoriją. Žinoma, ekspertai šiek tiek nerimauja dėl cunamio galimybės, bet tikrasis pavojus būtų dugno gruntas, dideliu greičiu iššautas į atmosferą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.