NASA’os Netoli Žemės esančių objektų tyrimo centras (angl. Center for Near-Earth Object Studies) stebi apie 18 000 potencialių neramumų kėlėjų, kurių dydis varijuoja nuo metro iki kilometro skersmens. Mažesni nei 30 metrų skersmens meteoritai dažniausiai susprogsta dar ore – panašiai, kaip 2013 m. nutiko Čeliabinske Rusijoje. Kraterio susidarymui skeveldrų kiekio neužteko, bet sprogimo banga išdaužė langus. O kiek žalos galėtų padaryti didesnės kosminės uolos?
Greičio įtaka
Viena iš tokių objektų keliamų pavojaus sudedamųjų dalių yra greitis. Mažesnis asteroidas gali padaryti daugiau žalos. O tokie daiktai yra greiti – jų greitis gali siekti daugiau nei 70 000 km/h. Visi kiti faktoriai (dydis, įėjimo į atmosferą kampas, taikinys) yra daugmaž tolygūs – bet greitesnis asteroidas gali palikti didesnį kraterį ar išlydyti uolas, į kurias įsirėžia.
Kieti daiktai
Esminis dalykas yra asteroido sandara. Iš metalo sudaryti asteroidai yra pakankamai ištvermingi, tad net ir būdami maži, gali pasiekti Žemės paviršių – kai tuo tarpu tie, kurių pagrindas yra anglis, visada sudega atmosferoje. Didžioji dalis asteroidų yra uolinės kilmės, ir jų tikimybė pasiekti paviršių yra kažkur per vidurį. Bet net ir į dalis suskilusi praskrendanti kosminė šiukšlė gali sukelti pavojingą smūginę bangą.
Svarbiausia – lokacija
Daugiau nei 70 proc. Žemės paviršiaus sudaro vanduo. Savaime suprantama, asteroidas, įsirėžęs į vandenyną sukelia daug mažiau žalos, nei vožęsis į gyvenamą teritoriją. Žinoma, ekspertai šiek tiek nerimauja dėl cunamio galimybės, bet tikrasis pavojus būtų dugno gruntas, dideliu greičiu iššautas į atmosferą.