Kinija ruošiasi kosmoso užkariavimui: Mėnulyje ėmėsi auginti bulves

Sausio 3 d. Kinijos zondas ir marsaeigis buvo įrašyti į istoriją, nes tapo pirmąja žmogaus sukurta technologija, kuri sėkmingai pasiekė tolimąją Mėnulio pusę. Ši teritorija mažai tyrinėta, kalnuota, nusisukusi nuo Žemės ir nepažįstama.

Tolimoji Mėnulio pusė yra mažai tyrinėta, kalnuota, visada nusisukusi nuo Žemės ir nepažįstama.<br>123RF nuotr. 
Tolimoji Mėnulio pusė yra mažai tyrinėta, kalnuota, visada nusisukusi nuo Žemės ir nepažįstama.<br>123RF nuotr. 
Nuotraukoje matyti, kaip nuo nusileidimo aparato „Chang'e 4“ nuvažiuoja mėnuleigis „Yutu 2“. <br>CSNA nuotr. 
Nuotraukoje matyti, kaip nuo nusileidimo aparato „Chang'e 4“ nuvažiuoja mėnuleigis „Yutu 2“. <br>CSNA nuotr. 
Keliaudamas į priekį, mėnuleigis už savęs palieka vienus pirmųjų žmonijos pėdsakų tolimojoje Mėnulio pusėje.<br>CSNA nuotr.  
Keliaudamas į priekį, mėnuleigis už savęs palieka vienus pirmųjų žmonijos pėdsakų tolimojoje Mėnulio pusėje.<br>CSNA nuotr.  
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2019-01-07 21:47

Praėjusią savaitę pasirodė ir pirmosios geros kokybės nuotraukos nuo  Mėnulio tolimosios pusės paviršiaus. Jose matoma, kaip nuo nusileidimo modelio „Chang'e 4“ nuvažiuoja mėnuleigis „Yutu 2“ ir keliaudamas į priekį už savęs palieka pirmuosius žmonijos pėdsakus tolimojoje Mėnulio pusėje.

Įdomu tai, kad su zondu bei mėnuleigiu atkeliavo ir keletas gyvų organizmų. „Yutu 2“ su savimi turi mažą indą, kuriame – bulvių ir baltažiedžio vairenio (Arabidopsis thaliana, žydinti gėlė iš kopūsto ir garstyčių augalų šeimos) sėklos bei šilkaverpių kiaušinėliai.

Už viso to slypinti idėja yra ta, kad augalai šilkaverpiams suteiks deguonies, o šie suteiks anglies dioksido ir maistinių medžiagų augalams palikdami atliekas. Mokslininkai atidžiai stebės ar augalai sėkmingai atlieka fotosintezę ir auga šioje neįprastoje aplinkoje.

„Norime ištirti, kaip augalai kvėpuoja ir atlieka fotosintezę Mėnulyje“, – teigia pagrindinis eksperimento planuotojas Xie Gengxinas.

Šis eksperimentas, susijęs su biosfera, yra 28 Kinijos universitetų bendradarbiavimo rezultatas. Jie visą gyvybę, iškeliavusią į kosmosą, sutalpino į 0,8 litrų aliuminio cilindrą, kuris sveria 3 kilogramus. Viduje yra žemė, įvairios maistingos medžiagos ir vanduo. Saulės šviesa į vidų patenka per specialų vamzdelį, o mažos kameros stebi aplinką. Duomenys bus perduoti atgal į Žemę naudojant specialią transliacijos sistemą „Queqiao“.

„Kodėl bulvės ir Arabidopsis thaliana? Todėl, kad ši gėlė auga greitai ir ją patogu stebėti – o bulvės vieną dieną taps pagrindiniu maisto šaltiniu keliautojams kosmose. Mūsų eksperimentas gali padėti sukaupti daugiau žinių apie augalus ir maistą kosmose, o vėliau šias žinias galėsime panaudoti kuriant gyvenimą Mėnulyje“, – teigia eksperimento vadovė ir Chongqingo universiteto viceprezidentė Liu Hanlong.

Baltažiedis vairenis kosmose buvo auginamas ir anksčiau, Tarptautinėje kosminėje stotyje. Šis eksperimentas parodė, kad augalo lapai pakyla ir nusileidžia dėl Mėnulio sukuriamos gravitacijos. Žinoma, tai nereiškia, jog augalai elgsis lygiai taip pat tolimojoje Mėnulio pusėje.

Kol nėra tikslių rezultatų galime tik juokauti, kad pagaliau egzistuoja gyvybė ne tik Žemėje, bet ir Mėnulyje, žinoma, reikia nepamiršti, kad tą gyvybę ten nugabenome mes.

Parengta pagal „Live Science“ ir „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.