Visame pasaulyje ši pilnatis pakrikštyta Rausvąja (angl. pink) pilnatimi – vis dėlto laukiantiems, kad Mėnulis nusidažytų rausva spalva, teks nusivilti.
Šis pilnaties pavadinimas perimtas iš Šiaurės Amerikos indėnų, ir jo reikšmė – laikas, kai ima augti vienos pirmųjų pavasario gėlių – rausvažiedžiai ylalapiai flioksai (Phlox subulata), kai kur dar vadinami „rausvosiomis samanomis“.
Alternatyvūs šios pilnaties pavadinimai – Kiaušinių pilnatis, Dygstančios Žolės pilnatis, Auganti pilnatis ar Žuvų mėnulis.
Bet žinoma, tai – ne viskas. Antrąją Velykų dieną dangus taip pat sužibs krentančiomis žvaigždėmis: Žemę užpils lyridų liūtis.
Lyridai
Lyridai – tai kosminės šiukšlelės, byrančios iš kometos C/1861 G1, skriejančios Lyros žvaigždyno kryptimi (pagal žvaigždyną ir meteorų lietaus pavadinimas). Žemė kiekvieną balandį atsisuka į šios kometos trajektoriją, ir šįkart meteorai geriausiai matysis antrosios Velykų dienos naktį, o pikas bus prieš pat antradienio aušrą.
Žiūrėti, žinoma, reikėtų Lyros žvaigždyno kryptimi (jei tiksliau – kiek aukščiau į dešinę nuo jo). Lyra – tai nedidelis žvaigždynas, bet su ryškia Vegos žvaigžde, kuri pagal šviesumą yra penktoji mūsų danguje.
Šiemetinis tikėtinas meteorų dažnumas – apie 10-20 per valandą (taigi, kas 3-5 minutes).
Bloga naujiena ta, kad jau minėta Rausvoji pilnatis gerokai nušvies dangų, todėl įžiūrėti krintančius meteorus gali būti sunkiau.
Lyridai – vienas seniausių žmonijos pastebėtų meteorų liūčių, apie šį dangaus reiškinį žinome jau 2700 metų – pirmąkart jie paminėti 687 m pr.m.e.
Greitis, kuriuo skrieja lyridai – 48 km/s (172 800 km/h).