Na, arba bent jau taip galvojama. Nes iš tiesų niekas tiksliai nežino. Greitai keičiantis duomenims, keičiasi ir hipotetiniai scenarijai. Pirma mokslininkai sako, kad susidūrimo galimybė – vienas prie 50 000. Po savaitės tikimybė padidinama iki 1 prie 100.
Apie šį objektą, pavadintą 2019 PDC, turime dvi žinias: vieną gerą ir vieną blogą. Gera naujiena ta, kad 2019 PDC neegzistuoja, išvis. Tai visiškai fiktyvi, įsivaizduojama apokalipsė. Tikroji susidūrimo tikimybė – nulinė.
Bloga naujiena, kad toks meteoras kaip 2019 PDC gali lengvai egzistuoti.
Dėl tos priežasties NASA, Federalinė Avarinių situacijų agentūra (FEMA) ir tarptautiniai partneriai, tarp kurių yra ir Europos kosmoso agentūra, organizuoja „stalo pratybas“, kuriose bus simuliuojama, kaip kosminė grėsmė atrodytų ir galėtų būti sprendžiama realybėje.
Tiesą sakant, NASA tokias simuliacijas bando jau kurį laiką – ir visai ne be reikalo: pasirodo, Žemė dabar patiria tikrą asteroidų atakos bangą, palyginus su santykine taika ir ramybe, kurią mūsų planeta išgyveno per daugybę praėjususių milijonų metų.
Kai netikėtos kosminės uolos išdygsta prieš mūsų teleskopus, kartais iki jų praskridimo pro šalį belieka vos keletas valandų, rašo „Science Alert“. Ir nors rimtos katastrofos tikimybė pakankamai maža, vis dėlto nesame pasiruošę netikėtiems asteroidų smūgiams, ir todėl NASA nepaliaujamai dirba prie planų, kurie leistų Netoli Žemės Esančius Objektus (NŽEO) pastebėti anksčiau ir/ar sušvelninti jų keliamą žalą.
Iš to 2016 m. atsirado naujas „Planetos Gynybos Koordinacijos Biuras“ (angl. Planetary Defence Coordination Office, PDCO), kuris šią savaitę ir ves simuliaciją, sukurtą NEO tyrimų centro prie NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos.
„Pirmas žingsnis saugant planetą yra žinojimas, iš kur grėsmė, – sako Europos Kosmoso agentūros Planetinės gynybos vadovas Rüdiger Jehn. – Tik tada, būdami gerai perspėti, galime kartu žengti žingsnius, kad apsisaugotume nuo meteorito smūgio ar sumažintome jo daromą žalą“.
Pagal 2019 PDC scenarijų – kuris bus bandomas šių metų Planetinės gynybos konferencijoje Vašingtone visą šią savaitę – šis asteroidas buvo įsivaizduojamai pastebėtas 2019 m. kovo 26 d. Ir priešingai nei daugmaž 150 kiekvieną mėnesį aptinkamų NŽEO, pirminiai skaičiavimai tariamai rodo, kad 2010 PDC yra „potencialiai pavojingas asteroidas“, kurio numanomas skersmuo – 300 metrų, ir kuris keliauja trajektorija, kuri tikėtinai kertasi su Žemės planeta.
Tolimesnė simuliacijoje naudojama analizė atskleidžia, kad labiausiai tikėtina susidūrimo data – 2027 m. balandžio 29 d., t.y. lygiai po aštuonerių metų, ir mokslininkai jau turi numatytą „rizikos koridorių“: raudoną liniją, apsivejančią gaublį, kurioje asteroidas, jei tik pataikys į Žemę, gali rėžtis į mūsų planetos paviršių.
Toji raudonoji linija kerta JAV vidurį, taip pat kitus žemynus – tokius kaip Afrika, o pati naujausia informacija rodo, kad 2019 PDC galėtų rėžtis ir į Europą, tačiau ši tikimybė yra itin maža – vos 1 proc.
Simuliacija pradedama šiandien ir tęsis visą savaitę. Per ją pratybose dalyvaujančios kosmoso agentūros nuolat gaus pranešimus apie asteroido trajektoriją ir bandys susidoroti su išgalvotu, bet realybėje įmanomu pavojumi.
Vykdydami pratybas, dalyviai aptars asteroido nukreipimo galimybes (jei tokios yra), o taip pat su finansais kilsiančias problemas. Jie taip pat svarstys, kaip reikėtų suvaldyti visuomenės reakciją į katastrofą, kuri įvyktų po aštuonerių metų nuo šiandien. Bus aptariami ir pasiruošimo katastrofai planai – bei ką reikėtų daryti po jos.
Šios pratybos yra išskirtinės dar ir tuo, kad kiekvienas norintis galės sekti hipotetinės katastrofos vystymąsi socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje: @esaoperations, taip pat ESA tinklaraštyje. Čia bus pateikiamos naujienos apie hipotetinę katastrofą ir pratybų dalyvių planai.
Parengta pagal „Science Alert“
