Ne veltui penktadienis, trylikta: pro Žemę pavojingai arti praskries pavojingas asteroidas

Saulės sistema turi humoro jausmą: po dešimtmečio, 2029 metais balandžio 13 d., penktadienį, danguje matysime didelio asteroido pėdsaką — bet mokslininkams tai kelia džiugesį, o ne baimę.

 Asteroidas Apophis yra maždaug 340 metrų skersmens ir jis praskries vos už 31 000 kilometrų nuo Žemės paviršiaus.<br> 123RF iliustr.
 Asteroidas Apophis yra maždaug 340 metrų skersmens ir jis praskries vos už 31 000 kilometrų nuo Žemės paviršiaus.<br> 123RF iliustr.
 Geltonai pažymėtas Apophis 2029 metais praskries tokiu atstumu, kokiu skrieja kai kurie palydovai (pažymėti mėlynai). <br> Space.com iliustr.
 Geltonai pažymėtas Apophis 2029 metais praskries tokiu atstumu, kokiu skrieja kai kurie palydovai (pažymėti mėlynai). <br> Space.com iliustr.
 Apophis, aptiktas 2004 m.<br> UH / IA nuotr.
 Apophis, aptiktas 2004 m.<br> UH / IA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 3, 2019, 8:40 PM, atnaujinta May 4, 2019, 1:12 PM

Asteroidas Apophis yra maždaug 340 metrų skersmens ir jis praskries vos už 31 000 kilometrų nuo Žemės paviršiaus. Tai skamba baugiai – tačiau mokslininkai teigia, kad Žemės jis nekliudys. Išties, tai kartą gyvenime pasitaikanti galimybė gerai suprasti greta praskrendančius asteroidus.

Kartą per 1000 metų

„Tai jaudina, nes tokio dydžio objektai taip prisiartina maždaug kartą per tūkstantį metų, tad visi džiaugiasi tokia pasitaikiusia proga“ – balandžio 30 dieną Tarptautinėje aeronautikos akademijos planetinės gynybos konferencijoje sakė Masačiusetso Technologijų Instituto (MIT) planetologas Richardas Binzelis . Kadangi asteroidas didelis ir skries taip netoli, Apophis bus gan ryškiai matomas ir tikrai patrauks dėmesį — plika akimi jį turėtų matyti apie 2 milijardus žmonių, sakė jis.

Mokslininkams dar liko 10 metų suplanuoti, ką jie norėtų sužinoti – ir ką iš to galima išpešti liekant ant Žemės, o kam – sukurti erdvėlaivius.

Nors mokslininkai tikri, kad Apophis 2029 m. Žemės nekliudys, visiškai atmesti tokio susidūrimo galimybės po kelių dešimtmečių jie dar negali – o be to, netrūksta ir kitų Žemės kaimynystėje apie Saulę skriejančių didelių kosminių uolų. Planetinės gynybos ekspertai šiuos objektus seka ir ruošia būdus, kuriais būtų galima keliančius grėsmę nukreipti. O duomenys, surinkti apie Apophį, galėtų papildyti mokslininkų žinių bagažą – nes šis asteroidas labai panašus į maždaug 80% iki šiol aptiktų potencialiai pavojingų asteroidų.

Asteroidų tyrėjai ir planetinės gynybos ekspertai konferencijoje jau pristatė temas, kurias iki Apophio vizito 2029 m. norėtų apsvarstyti.

Ką nori sužinoti

Siūlomi tyrimai susieja žmonijos interesus su geresniu Saulės sistemos supratimu. Tarkime, vidinės Apophio struktūros tyrimai būtų itin svarbūs, norint sužinoti, ar geriau tokią uolą būtų suskaldyti, ar nukreipti jos kursą nuo Žemės. Bet ši informacija taip pat padėtų išsiaiškinti Apophio susiformavimą.

„Galima ginčytis, tai – mokslas, ar planetinė gynyba? – sakė R.Binzelis. Bet jokio ginčo čia nėra, tai vienas ir tas pats“.

Labiausiai domina, kiek Žemės gravitacija gali nukreipti Apophį per 2029 metų priartėjimą. Kai kurie mokslininkai mano, kad ir ankstesnių priartėjimų metu uola galėjo būti ištempta, ir kad priartėję kiti asteroidai galėjo būti panašiai paveikti.

Asteroidų tyrėjus kaip ir planetinės gynybos ekspertus itin domina ir tai, kiek Apophio orbitą keičia Saulės spinduliavimas. Šis reiškinys, vadinamasis Jarkovskio efektas, kyla dėl apšviestos ir tamsios asteroido pusės temperatūrų skirtumo.

Jarkovskio efekto poveikis asteroidui toks silpnas, kad mokslininkams jį sunku atskirti nuo instrumentinių klaidų – nors jie 12 kilometrų tikslumu nustatė, kad Apophio trajektorija 2029 metais bus už dešimčių tūkstančių kilometrų nuo Žemės, jie negali atmesti susidūrimo tikimybės ateityje, po kelių dešimtmečių — šį neapibrėžtumą ir sukelia būtent Jarkovskio efektas.

Be artimiausio dešimtmečio prioritetų, mokslininkai diskutavo ir apie Apophio aplankymo kosminiu zondu misijos – prieš, per ar po priartėjimo – koncepcijas.

Daug tyrinėjimų

Pastarųjų metų pasiekimai sustiprino tikėjimą tokių misijų galimybėmis: NASA „Mars InSight“ misija į kitą planetą nugabeno pirmąjį robotinį seismometrą. Su šiuo zondu skriejo ir pirmoji tarpplanetinio minipalydovo „MarCO“ misija. O tiek NASA „OSIRIS-REx“, tiek Japonijos „Hayabusa 2“ puikiai pasirodė šalia mažų asteroidų.

Visos šios misijos buvo minimos, diskutuojant, ką mokslininkai galėtų siųsti į Apophį. Keli prelegentai aptarė minipalydovų misijų siūlomas galimybes, taip pat ir suporuotų kosminių zondų, kaip MarCO.

Buvo iškelta ir seismometro nuleidimo ant asteroido idėja — pagal vieną pasiūlymą, jis į Apophį būtų įsmeigtas tam tikru harpūnu — taip būtų fiksuojamos silpnos kosminio kūno vibracijos, kurios padėtų suprasti jo vidinę struktūrą ir Žemės gravitacijos poveikį. Tarp siūlomų idėjų ir misija sukurti Apophyje dirbtinį kraterį, ką Ryugu asteroide neseniai atliko „Hayabusa 2“ – kad būtų galima tirti aplinkos nepaveiktą asteroido paviršių.

Reikia elgtis atsargiai

Kai kurios idėjos gali būti pernelyg rizikingos, nes mokslininkai turi būti tikri, kad tyrimai nepakeis dabartinės saugios Apophio trajektorijos. „Turime būti išties atsargūs, nes bus daromas visuomeninis ir netgi politinis spaudimas nedaryti nieko, kas galėtų pakeisti jo orbitą“, – konferencijoje sakė planetologas iš Arizonos valstijos universiteto Jamesas Bellas. „Tačiau tai yra NASA ir kitų kosmoso agentūrų proga padaryti tai dešimtmečio viešųjų ryšių įvykiu.“

Ir būtent šią trapią pusiausvyrą asteroido tyrėjams ir planetinės gynybos ekspertams teks pasiekti per artimiausią dešimtmetį — iš artimo Apophio praskridimo išspausti daugiausiai naudos mokslui ir visuomenei nesukeliant panikos, ar, kas būtų dar blogiau, netyčia lygioje vietoje nesukuriant išties pavojngos situacijos.

„Pasaulis viską stebės, – sakė R.Binzelis. – Mums teks pasiruošti.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.