Pirmojo – pastebėto prieš savaitę, gegužės 20 d. – blyksnis buvo matomas ir už 500 kilometrų.
Antrasis nušvietė dangų po dviejų dienų.
Žinoma, tai buvo meteorai. Pirmasis praskriejo virš šiaurinių šalies teritorijų, antrasis – virš pietinių.
Tokie atvejai nėra reti, ir primena, kad Žemė tarsi sukasi kosminėje šaudykloje, rašo „Science Alert“. Vis dėlto, be įspūdingų reginių, tokie įvykiai padeda suprasti ir mūsų Saulės sistemos susidarymą ir istoriją.
Dideli ir maži
Jei giedrą ir šviesa neužterštą naktį pažvelgsite į dangų, galite pamatyti meteorus. Šie šviesos žybsniai – į Žemės atmosferą įsirėžiančių kosminių objektų rezultatas.
Visokios smulkios kosminės nuolaužos saugiai sudega virš mūsų galvos daugmaž 80-100 km aukštyje. Ir tai vyksta nuolat – mokslininkai sako, kad per dieną Žemės atmosferoje per parą sudega apie 100 tonų kosminių nuolaužų ir šiukšlių.
Kuo didesnis objektas, tuo stipresnis žybtelėjimas. Tipinis meteoras yra dulkelės dydžio, jei žybtelėjimas ryškesnis – reiškia, buvo ryžio grūdo dydžio. Tuo tarpu meteorai, kurie praėjusią savaitę raižė Australijos dangų, turėjo būti bent jau greipfruto, meliono ar net automobilio dydžio.
Tokie atvejai jau yra gana reti – nes mažų kūnų Saulės sistemoje yra daugiau, nei didelių.
Na o norint kalbėti apie rekordinius dydžius, reikia prisiminti Čeliabinsko meteorą, sudrebinusį Rusijos miestą 2013 m. Ko gero tai buvo didžiausias į Žemę įsiveržęs meteoras per paskutinį šimtmetį – jo skersmuo buvo apie 20 metrų, o masė – 10 000 tonų.
O žiūrint dar didesniu laiko masteliu, būta ir išties grandiozinių atvejų. Štai prieš 66 milijonus metų į Jukatano pusiasalį, dabartinės Meksikos teritoriją rėžėsi 10 kilometrų skersmens kometa arba asteroidas. Rezultatas? 200 kilometrų skersmens krateris ir masinis gyvybės išnykimas, nuo Žemės nušlavęs ir beveik visus dinozaurus.
Ir net ir tai nėra didžiausias kosminis kūnas, susidūręs su Žeme. Mūsų planetos jaunystėje nutiko išties kataklizminis įvykis – kaip Žemė susidūrė su daugmaž Marso dydžio kosminiu kūnu. Kai dulkės ir nuolaužos nusėdo, paaiškėjo, kad po šio įvykio Žemė jau nebe viena – šalia jos sukasi palydovas Mėnulis.
Laimei, atvejai, keliantys pavojų gyvybei Žemėje, yra labai reti. Be to, mokslininkai dabar nuolat stebi dangų, tad net jei ir grėsmė kiltų, didelė tikimybė, kad užtektų laiko jai pasiruošti.
O tokio dydžio kosminiai incidentai, kaip šie du Australijoje, nutinka gana dažnai. Štai pavyzdžiui, panašus įvykis šį mėnesį nutiko ir Ilinojaus valstijoje, JAV.
Australijos pažiba
Pasak NASA, antrasis Australijos meteoras į Žemės atmosferą įsiveržė skriedamas 11,5 km/s (414 000 km/h) greičiu. Astronomų teigimu, jis atmosferoje suiro ir jo liekanos nukrito į Didžiosios Australijos įlankos vandenis.
Mokslininkų skaičiavimu, meteoro sprogimo jėga prilygo 1,6 kilotonos – kas atitinka nedidelę atominę bombą. Bet kadangi sprogimas įvyko 31,5 km aukštyje, jokios žalos aplinkai nebuvo padaryta.
NASA aeronautikos inžinieriaus dr.Steve’o Chesley manymu, asteroidas turėjo būti daugmaž automobilio dydžio.
