Japonijos kosminių skrydžių agentūra JAXA zondą „Hayabusa 2“ paleido 2014 m., ir zondo misija –ištyrinėti ir pririnkti pavyzdžių iš Ryugu: primityvaus vieno kilometro skersmens asteroido, kuris apie Saulę skrieja orbita, nutolusia nuo mūsų žvaigždės per 211 mln. km.
Zondas savo tikslą pasiekė 2018 m. ir iškart ėmė vykdyti savo užduotį: ėmė stebėti asteroidą, matuoti jo gravitaciją ir rengtis nusileidimui.
Balandžio mėnesį zondas bombardavo asteroidą, siekdamas atskelti uolienos pavyzdžius, o taip pat pamatyti, kokios medžiagos slypi giliau nei paviršius. Ir štai, praėjusią naktį zondas nutūpė ant asteroido: kad surinktų uolienų ir „dirvos“ pavyzdžius.
O pakilęs padarė ir keletą nuotraukų.
„Pirmoji nuotrauka padaryta 10 val. 06 min 32 sek. paties zondo laiku, ir galite matyti žvirgždą, lekiantį į šonus. Antrasis kadras padarytas 10 val. 08 min. 53 sek., kur patamsėjimą centre lėmė nusileidimas“, – „Twitter“ žinutėje pakomentavo JAXA.
Senovinių uolų mėginiai
Asteroidai būna sudaryti iš uolienų ir metalo, ir jie būna pačių įvairiausių formų, o dydis gali varijuoti nuo metro skersmens akmenų iki 1000 kilometrų skersmens megalitų. Dauguma jų sukasi asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio – bet Ryugu orbita kartais įsiterpia ir tarp Marso bei Žemės.
Kai kurie asteroidai kilę iš tų laikų, kai prieš 4,5 mlrd. metų susiformavo Saulės sistema, o patys asteroidai atsirado iš medžiagų, atlikusių nuo planetų formavimosi. Šiuo atveju asteroidai gali pasitarnauti kaip laiko kapsulės: tai, ką mokslininkai randa kosminių akmenų gabaluose, gali papasakoti apie Saulės sistemos istoriją.
Ryugu yra C klasės asteroidas – kas reiškia, kad jame gausu organinių anglies molekulių (C, nes anglų kalba anglis yra „carbon“), vandens ir galbūt aminorūgščių. Aminorūgštys – tai proteino statybiniai blokeliai, ir jie gyvybės vystymuisi Žemėje buvo itin svarbūs. Kai kurios teorijos skelbia, kad į Žemę aminorūgštis atnešė būtent asteroidai, taip apdovanodami mūsų planetą gyvybės sėklomis – tačiau dėl šios versijos ginčijamasi.
Daugmaž trys ketvirtadaliai Saulės sistemos asteroidų priklauso C klasei, o „Hayabusa 2“ siekia tapti pirmąja misija, kuri į Žemę pargabens tokio asteroido pavyzdžių.
Zondas ant Ryugu pirmąkart nusileido vasario mėnesį ir surinko pavyzdžius iš gana nedidelio gylio, bet misijos vadovai nusprendė paimti ir gilesnių mėginių – mokslininkus tai domina todėl, kad tokie pavyzdžiai nebūtų paveikti atšiaurių kosmoso sąlygų.
Kad tai pavyktų, zondas turėjo vėl pakilti nuo asteroido, ir kad pasiektų jo gilumą, asteroido paviršiuje turėjo išsprogdinti 10 metrų kraterį. Taigi, balandį „Hayabusa 2“ tai pabandė, o ketvirtadienį nusileido – kad surinktų paviršiuje atsidūrusius pavyzdžius iš asteroido gilumos.
„Šie kadrai buvo padaryti 4 sekundes prieš nusileidimą, pačią nusileidimo sekundę ir 4 sekundę po nusileidimo. Trečiojoje nuotraukoje matyti iškilusios uolienos“, – „Twitter“ pakomentavo JAXA.
Nusileidęs „Hayabusa 2“ surinko naują pavyzdžių rinkinį ir sėkmingai pakilo nuo Ryugu paviršiaus. Šių metų pabaigoje zondas pradės 9 mlrd. kilometrų kelionę namo į Žemę, o šiuo metu galima pasidžiaugti, kad viskas vyksta sėkmingai pagal planą.
Tiria ir NASA
Japonai nėra vieninteliai, tyrinėjantys tolimą asteroidą. Tą patį daro ir NASA misija „OSIRIS-Rex“, kuri prieš metus prisigretino prie daug mažesnio C klasės asteroido Bennu. Tik zondas kol kas nenusileido ant asteroido, o stebi jį iš rekordiškai artimo atstumo.
Nusileisti ant Bennu paviršiaus planuojama 2020 m. liepą, bet pagal planą kontaktas turėtų trukti tik apie 5 sekundes. Per šį trumpą laiką zondas azoto dujų srove pakels dulkes ir smuklius akmenukus, ir surinks juos kaip pavyzdžius. Jei viskas vyks pagal planą, šie mėginiai į Žemę sugrįš 2023 m.
Asteroido paviršius pasirodė esąs atšiauresnis nei tikėtasi, ir nuo paviršiaus atskilusios nuolaužos gali kelti grėsmę kosminiam aparatui – taigi, NASA dar vis renkasi vietą, iš kurios bus renkami mėginiai.
Tačiau Bennu jau padovanojo mums vieną atradimą: gruodį „OSIRIS-Rex“ atrado, kad asteroide yra ingredientų, iš kurių susidaro vanduo – deguonies ir vandenilio. Ir nors pats Bennu yra per mažas, kad jame būtų vandens, tikėtina, kad vanduo galėjo egzistuoti didesniame asteroide, nuo kurio Bennu atskilo kažkada prieš 700 mln. - 2 mlrd. metų.
Ir nors NASA misija planuoja surinkti kiekybiškai daugiau mėginių nei JAXA, japonai tikisi, kad pavyzdžių surinkimas iš dviejų skirtingų to paties asteroido vietų suteiks naują informaciją apie tai, kaip asteroidus ilgainiui veikia buvimas kosmose.
Tiek Ryugu, tiek Bennu mokslininkams gali daug ką papasakoti apie Saulės sistemos istoriją – o jei juose bus aptikta organinių medžiagų, tada ir apie gyvybės Žemėje kilmę.
Parengta pagal „Business Insider“.
