Žadą atimantys vaizdai: ką matytume, jei mūsų palydovas būtų ne Mėnulis, o kitos planetos?

Jei kas nors jums pasakytų, kad kokia nors planeta yra 1300 kartų didesnė už Žemę – ar lengvai įsivaizduotumėte realų jos dydį? Arba jei kas nors pasakytų, jog ji nutolusi nuo mūsų per 150 mln. kilometrų?

 Kosmoso menininkas Ronas Milleris sukūrė seriją iliustracijų, kuriose matosi, kaip mūsų naktiniame danguje atrodytų kitos planetos, jos būtų panašiu atstumu kaip Mėnulis.<br>R.Miller nuotr. 
 Kosmoso menininkas Ronas Milleris sukūrė seriją iliustracijų, kuriose matosi, kaip mūsų naktiniame danguje atrodytų kitos planetos, jos būtų panašiu atstumu kaip Mėnulis.<br>R.Miller nuotr. 
Mėnulis – vienintelis gamtinis Žemės palydovas ir artimiausias kosminis kūnas. Vidutinis atstumas nuo Žemės – 384 000 km, vidutinis skersmuo – 3474 km.<br>R.Miller nuotr. 
Mėnulis – vienintelis gamtinis Žemės palydovas ir artimiausias kosminis kūnas. Vidutinis atstumas nuo Žemės – 384 000 km, vidutinis skersmuo – 3474 km.<br>R.Miller nuotr. 
Merkurijus – artimiausia Saulei planeta. Atstumas iki Žemės – 91 691 000 km, skersmuo ties pusiauju – 4879 km.<br>R.Miller nuotr. 
Merkurijus – artimiausia Saulei planeta. Atstumas iki Žemės – 91 691 000 km, skersmuo ties pusiauju – 4879 km.<br>R.Miller nuotr. 
Venera – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Atstumas iki Žemės – 41 400 000 km, skersmuo ties pusiauju – 12103 km.  <br>R.Miller nuotr. 
Venera – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Atstumas iki Žemės – 41 400 000 km, skersmuo ties pusiauju – 12103 km.  <br>R.Miller nuotr. 
Marsas – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta. Atstumas iki Žemės – 78 340 000 km, skersmuo ties pusiauju – 6 805 km. <br>R.Miller nuotr. 
Marsas – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta. Atstumas iki Žemės – 78 340 000 km, skersmuo ties pusiauju – 6 805 km. <br>R.Miller nuotr. 
 Jupiteris – penktoji pagal nuotolį ir didžiausia Saulės sistemos planeta, dujinė milžinė. Atstumas iki Žemės – 628 730 000 km, skersmuo ties pusiauju – 142 984 km. <br>R.Miller nuotr. 
 Jupiteris – penktoji pagal nuotolį ir didžiausia Saulės sistemos planeta, dujinė milžinė. Atstumas iki Žemės – 628 730 000 km, skersmuo ties pusiauju – 142 984 km. <br>R.Miller nuotr. 
Saturnas – antra pagal dydį ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta. Atstumas iki Žemės – 1 275 000 000 km, skersmuo ties pusiauju – 120 536 km. <br>R.Miller nuotr. 
Saturnas – antra pagal dydį ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta. Atstumas iki Žemės – 1 275 000 000 km, skersmuo ties pusiauju – 120 536 km. <br>R.Miller nuotr. 
Uranas – pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu. Atstumas iki Žemės – 2 723 950 000 km, skersmuo ties pusiauju – 51 118 km. <br>R.Miller nuotr. 
Uranas – pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu. Atstumas iki Žemės – 2 723 950 000 km, skersmuo ties pusiauju – 51 118 km. <br>R.Miller nuotr. 
Neptūnas – tolimiausia Saulės sistemos planeta. Atstumas iki Žemės – 4 351 400 000 km., skersmuo ties pusiauju – 49 528 km. <br>R.Miller nuotr. 
Neptūnas – tolimiausia Saulės sistemos planeta. Atstumas iki Žemės – 4 351 400 000 km., skersmuo ties pusiauju – 49 528 km. <br>R.Miller nuotr. 
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Dec 7, 2019, 10:24 AM

Greičiausiai ne – kadangi suvokti tokius milžiniškus skaičius, kai patys esame tik labai maža dalelė Visatoje, tikrai nelengva.

Be to, šie skaičiai matuoja tik objektus, esančius mūsų Saulės sistemoje – tuo tarpu kalbant apie kitas galaktikas, tokie skaičiai išaugtų šimtus, o gal net tūkstančius kartų.

Kosmoso menininkas Ronas Milleris nusprendė sukurti seriją iliustracijų, kuriose matytųsi, kaip mūsų naktiniame danguje atrodytų kitos planetos – bet jei jos būtų ne už milijonų, o vos už kelių šimtų tūkstančių kilometrų, panašiai kaip Mėnulis.

Savo galeriją jis pradeda gana įprasta nuotrauka: čia danguje matosi Mėnulis virš Mirties slėnio (JAV).

„Pirmiausia padariau nuotrauką, o tada apskaičiavau, kiek kita planeta turėtų užimti vietos. Pavyzdžiui, Mėnulis danguje užima 0,5 laipsnio, tuo tarpu Venera – 2. Tai reiškia, kad ji danguje atrodytų keturis kartus didesnė už Mėnulį“, – sakė R.Milleris.

Kitas dalykas, kurį menininkui svarbu nustatyti – kokio pločio turėtų būti nuotrauka.

„Dažniausiai renkuosi 50–60 laipsnių nuotraukas, nes tiek dažniausiai būna įprastoje momentinėje nuotraukoje“, – aiškina menininkas.

Darbas suitlekus į detales

R.Milleris sako, kad astronomija jam patiko visada. Tiesa, jis pripažįsta, kad tam įtakos galėjo turėti vaikystėje matytos naujienos apie pirmąjį į kosmosą paleistą palydovą „Sputnik 1“ – arba Merkurijaus misijos.

„Tuo metu negalėjai nematyti naujienų apie kosmosą ar raketas“, – prisimena R.Milleris.

Tačiau kadangi matematika mokykloje jo netraukė, vyras nusprendė išreikšti savo meilę astronomijai kitų būdu: per meną. Penkerius metus jis buvo ir Nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus vadovas.

R.Milleris lygina savo darbą su kriminologų arba paleontologų darbu, kadangi čia viskas susideda iš smulkių detalių – pavyzdžiui, kaulų, fosilijų ir kitokių užuominų, kurios leidžia įsivaizduoti, kaip viskas atrodė praeityje. R.Millerio atveju jis kuria hipotetinius vaizdus – tačiau tam detalių reikia ne ką mažiau.

„Labai svarbus kosmoso menininko darbas yra ir įkvėpimas. Šios profesijos žmonės kosmoso skrydžių istorijoje yra labai svarbūs, mes įkvepiame kitus siekti karjeros astronomijoje ar aeronautikoje“, – sako R.Milleris.

Menininko nuomone, naktinį dangų turėtų pažinti visi. Jis taip mano, kad greičiausiai jaustumėmės daug kuklesni ir mažesni, jei kiekvieną naktį iš dangaus į mus žvelgtų ne Mėnulis, o didžiausia Saulės sistemos planeta Jupiteris.

Parengta pagal „The Atlantic“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.