Nurodė, kur kosmose ieškoti gyvybės formų – ir kaip jos gali atrodyti

2013 metais pasirodžiusiame mokslinės fantastikos filme „Europa Report“ rodoma, kaip ateityje grupė kosmoso tyrinėtojų po storu Jupiterio palydovo Europos ledu atranda į aštuonkojį panašią būtybę. Tačiau nors dabar mums atrodo, kad šis filmas yra tik fantastika, viena mokslininkė sako, kad kada nors galbūt galėsime šį žodį iš filmo žanro pavadinimo išbraukti.

NASA jau turi planų į palydovą išsiųsti misiją „Europa Clipper“, jos metu būtų ieškoma nežemiškos gyvybės formų. <br>123RF nuotr. 
NASA jau turi planų į palydovą išsiųsti misiją „Europa Clipper“, jos metu būtų ieškoma nežemiškos gyvybės formų. <br>123RF nuotr. 
M.Grady pripažįsta, kad nors labiau visus intriguoja gyvybės paieškos mums artimoje planetoje, tačiau šioje srityje dirbantys mokslininkai vis dėl to daugiausia vilčių deda į Europą.<br>NASA nuotr. 
M.Grady pripažįsta, kad nors labiau visus intriguoja gyvybės paieškos mums artimoje planetoje, tačiau šioje srityje dirbantys mokslininkai vis dėl to daugiausia vilčių deda į Europą.<br>NASA nuotr. 
Europos paviršiaus vizualizacija. <br>NASA asociatyvi nuotr. 
Europos paviršiaus vizualizacija. <br>NASA asociatyvi nuotr. 
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 13, 2020, 8:35 PM

„Kai kalbame apie gyvybę už Žemės ribų, esame beveik pilnai įsitikinę, kad po Europos ledu slypi kažkokios neatrastos gyvybės formos“, – teigia planetų mokslininkė ir astronomijos profesorė Monica Grady.

„Jei kalbėsime apie kitas kosmoso vietas, tai jei gyvybė Marse egzistuoja, tuomet greičiausiai ją rasime po žeme – kadangi tik čia ji bus apsaugota nuo radiacijos. Be to, galbūt akmenų ir grunto ertmėse yra užsilikusio ledo, kas būtų vandens šaltinis tai gyvybei po žeme“, – tęsia profesorė.

Tiesa, M.Grady pripažįsta, kad nors labiau visus intriguoja gyvybės paieškos mums artimoje planetoje, tačiau šioje srityje dirbantys mokslininkai vis dėl to daugiausia vilčių deda į Europą – mat tai yra labiausiai gyvybei tinkanti vieta (po Žemės) mūsų Saulės sistemoje.

„Manau, kad turime labai didelį šansą atrasti gyvybę Europoje. Galbūt rasime net gi ką nors panašaus į Žemės aštuonkojus“, – sako M.Grady.

Iki šiol atlikti palydovo stebėjimai parodė, kad vanduo po storu ledu yra sūrus ir per tam tikras hidrotermines angas yra greičiausiai šildomas. Būtent dėl to sąlygos gyvybei čia yra tokios geros.

NASA jau turi planų į šį Jupiterio palydovą išsiųsti misiją „Europa Clipper“, kurios metu būtų ieškoma nežemiškos gyvybės formų. Taip pat yra nemažai kalbų ir apie tolimesnį Marso tyrinėjimą. Šioje planetoje jau nusileido nemažai zondų ir marsaeigių, o galbūt netolimoje ateityje čia žengs ir žmogus.

Tiesa, M.Grady vis dėl to nėra linkusi tikėti, kad Marse mes aptiksime ką nors daugiau nei bakterijas. Jos teigimu, mes greičiausiai esame vienintelė tokia protinga gyvybės forma savo Saulės sistemoje.

Parengta pagal „Forbes“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.