Koronavirusas palietė ir marsaeigio misiją – bet NASA bando nepasiduoti

Nepaisant koronaviruso protrūkio, NASA pasiryžusi šią vasarą į Marsą paleisti gyvybės paieškoms skirtą marsaeigį „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“).

 Nepaisant koronaviruso protrūkio, NASA pasiryžusi šią vasarą į Marsą paleisti gyvybės paieškoms skirtą marsaeigį „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“).<br> NASA nuotr.
 Nepaisant koronaviruso protrūkio, NASA pasiryžusi šią vasarą į Marsą paleisti gyvybės paieškoms skirtą marsaeigį „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“).<br> NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2020-03-30 08:38

Kosmoso agentūros pareigūnai išlieka optimistiški, kad „Mars 2020“ misijos centre esantis automobilio dydžio „Perseverance“ bus pasirengęs palikti Žemę per trijų savaičių langą, kuris atsivers liepos 17 d. Suspėti svarbu todėl, nes tokie „langai“ atsiveria kartą per 26 mėnesius, kai Žemė ir Raudonoji planeta atsiranda pozicijose, labiausiai tinkamose tarpplanetinėms misijoms.

„Ketiname užtikrinti, kad liepos mėnesio langui būsime pasirengę, – sako NASA Planetų mokslo skyriaus direktorė Lori Glaze, skelbia „SpaceNews“. – Šiuo metu net jei ir pereiname į kitą kovos su koronavirusu etapą, „Mars 2020“ pagal tvarkaraštį sėkmingai juda į priekį. Ir kol kas viskas klostosi labai gerai“.

Pavyzdžiui, inžinieriai šį mėnesį į „Perseverance“ integravo du pagrindinius modulius, kurie susiję su viena iš pagrindinių marsaeigio užduočių – nesugadintų pavyzdžių rinkimu gabenimui į Žemę.

Vienas iš jų vadinasi „Bit Carousel“ ir jame įrengti devyni grąžtai, kuriuos marsaeigis panaudos gręžimuisi į Raudonosios planetos uolas. Kitas modulis yra septynių variklių ir iš 3000 dalių susidedantis agregatas, angliškai vadinamas „Adaptive Caching Assembly“, kurį marsaeigis panaudos pavyzdžiams supakuoti, hermetizuoti ir kurį laiką saugoti.

„Mūsų galutinis, bet svarbiausias montuojamas elementas bus vamzdinės talpos, į kurias bus dedami pirmieji mėginiai, kurie galiausiai iš Marso bus atgabenti atgal į Žemę analizei, – sako „Mars 2020“ projekto vadovo pavaduotojas Mattas Wallace'as iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos. Talpos bus laikomos neišpakuotos dar keletą mėnesių, taip siekiant maksimaliai užtikrinti jų sterilumą.

Visi ši pažanga buvo pasiekta toli gražu nelengvai – atsižvelgiant į tai, kad koronaviruso pandemija palietė ir NASA. Kaip ir dauguma agentūrų, NASA darbuotojai privalo dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus „misijoms būtiną personalą“ – pavyzdžiui, dirbančius prie „Perseverance“. Trys NASA pavaldžios įstaigos – Ames tyrimų centras Silicio slėnyje, Stennis kosmoso centras Misisipėje ir Michoudo asamblėja – yra uždarytos.

„Komandos, atvirai kalbant, daro didvyrio darbą, kad neatsiliktų nuo liepos pradžios plano“, – kovo 20 d. sakė NASA mokslinis bendradarbis Tomas Zurbuchenas.

Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad jei koronaviruso sukelta situacija taps dar rimtesne ir darbuotojų sveikatai ir saugai grės pavojus, agentūra sustabdys „Perseverance“ rengimo startui darbus.

Jei marsaeigis šią vasarą iš tiesų pakils, Marse jis nusileis 2021 vasario mėnesį – 45 km pločio Marso Jezero krateryje, kur prieš milijardus metų buvo ežeras ir upės delta. „Perseverance“ šioje vietoje ieškos seniai mirusios Marso gyvybės ženklų ir surinkęs hermetizuos kelias dešimtis pavyzdžių.

NASA ir Europos kosmoso agentūra dirba kartu, kad pargabentų į Žemę originalius ir nepažeistus Marso gabalėlius – tikimasi kad Žemę jie pasieks 2031 m. Tada viso pasaulio mokslininkai imsis itin kruopščių mėginių tyrimų, ieškodami galimų gyvybės įrodymų – ir viso kito, kas tik patrauks jų akis.

„Mars 2020“ misija atliks ir kitus įvairius darbus. Pavyzdžiui, „Perseverance“ gabensis specialų radarą, kuris skirtas ieškoti vandens ledo Marso dirvoje netoli paviršiaus – o taip pat ir bandomąją technologiją, kuri turėtų iš anglies dioksidu prisotintos Marso atmosferos generuoti deguonį.

Misijos metu bus vykdomas ir dar vienos technologijos bandymas – „Perseverance“ gabensis nedidelį sraigtasparnį, kurio tikslas – parodyti, kad rotorinis lėktuvas gali tyrinėti Marso orą.

Šią vasarą į Marsą turėjo būti paleistas ir kitas gyvybės paieškoms skirtas marsaeigis – „Rosalind Franklin“, kuris yra bendro Europos ir Rusijos projekto „ExoMars“ dalis. Tačiau šį mėnesį buvo paskelbta, kad kilusių parašiuto sistemos ir kitų problemų nepavyks išspręsti iki to laiko, kad pavyktų paleisti marsaeigį per šios vasaros langą, tad „Rosalind Franklin“ kils 2022 metų pabaigoje.

Parengta pagal Space.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.